Olava STRIKULIENĖ: Lietuva tampa monopolistų rojumi. Kol kas dar su lietuviais

Baltijos šalyse veikianti žiniasklaidos grupė „TV3 Grupė" pranešė pasirašiusi „M-1" radijo stočių įsigijimo sutartį. Tai reiškia, jog „TV3 Grupė" taps šešių Lietuvoje veikiančių radijo stočių savininke - „M-1", „Lietus", „M-1 Plius", „Laluna", „Raduga" ir internetinės radijo stoties „M-1 Dance". Tiesa, sandorį planuojama užbaigti tik iki šios vasaros. Nes bent jau šiuo atveju dar reikia gauti Konkurencijos tarybos leidimą.

Dar greitesnis išpilietinimas

Koks šešių radijo stočių pirkimo tikslas? Kuo didesnė, tuo daugiau reklamos užsakovų ir pelno. Bet viešas atsakymas standartinis. Siekiama dar greičiau pasiekti šiuolaikinį vartotoją. O gal dar greičiau ir koncentruočiau atakuoti lietuvio klausytojo smegenis? Šešias lietuviškas radijo stotis oficialiai perka Lietuvoje veikianti įmonė „All Media Lithuania", tačiau jos visos akcijos priklauso „TV3 Grupei". Veikiančiai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Tad, vaizdžiai kalbant, šešių lietuviškų radijo stočių skelbiamas turinys atsidurs po „TV Grupės" pageidaujamo, visoms Baltijos šalims bendro turinio kepure. Tik Lietuvoje šis turinys bus transliuojamas lietuvių kalba. Bus liečiamos tik tos idėjos, temos, kurios tinka „TV3 Grupės" savininkams.

Priešingu atveju, „All Media Lithuania" vadovai būtų pakeisti. Lietuvoje dar labiau sumažės viešai skelbiamų skirtingų požiūrių. Ne tik į popsą, bet ir į valstybės valdymą. Nes kai kokia nors verslo grupė vienu metu veikia keliose valstybėse, jos šių valstybių valdžios ar net santvarkos atžvilgiu paprastai renkasi saugaus neutralumo poziciją.

Joks užsienio verslas tikrai nesiims misijos ugdyti Lietuvos pilietį. Jei toks verslas ir valdys Lietuvoje šešias radijo stotis ar televizijos kanalus, jis ugdys neutralų, pilietiškai abejingą žiūrovą, klausytoją. Vyks išpilietinimas, išlietuvinimas. Pavyzdžiui, Sausio 13-ąją TV3 kanalas rodė draminius, melodraminius, animacinius, kriminalinius serialus. Sukurtus Argentinos, Japonijos, N.Zelandijos.

Ir nė vieno dokumentinio filmuko apie Lietuvos laisvės gynėjus! Matyt, „Simpsonų" istorijos įdomesnės nei mūsų istorija. Matyt, Lietuvos gynėjai žuvo už tai, kad mes gal dešimtąjį kartą pamatytume animacinį filmą „Simarono žirgas". Bet sentimentai, visuomenės išsipilietinimas ir panaši „poezija" nėra Konkurencijos tarybos kuruojama sritis. Tad lietuvius ir toliau ugdys melodramos apie pinigus, meiles, deimantus.

Visu greičiu į Estiją!

Dar viena žinia - „Delfi" 100 proc. akcijų savininkė - Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp" įsigijo portalo lrytas.lt 100 proc. akcijų. „Ekspress Grupp" 73 proc. akcijų valdo Estijos verslininkas Hansas Luikas ir jo kontroliuojamos įmonės. Tad dabar, jei panorės, galės kontroliuoti ir lrytas.lt turinį. Arba, kaip paprastai viešai sakoma, ir toliau siūlyti nepriklausomą ir patrauklų turinį skaitytojams.

Matyt, Lietuvoje tik tada tampi nepriklausomu žiniasklaidininku, kai pradedi priklausyti estams ar kokiai nors kitai užsienio kapitalo grupei. Pastarajam sandoriui net nereikėjo gauti išankstinio Konkurencijos tarybos leidimo. Mat tuo atveju, jei sandorio dalyvių suminės metinės pajamos neviršija 14,5 mln. eurų, Konkurencijos tarybos leidimas kapitalo koncentracijai nebūtinas.

Dar anksčiau „Ekspress Grupp" nusipirko naujienų agentūrą „Eltą".

Matyt, įstatymiškai viskas teisinga. Nes Konkurencijos tarybos tokie pirkimai netrikdo. Nors vienas estas, jei tik panorėtų, galimai jau galėtų kontroliuoti didžiulės lietuvių auditorijos mintis. Ką mums galima pateikti, o ko - ne.

Kad pasijustume maži ir bejėgiai

Visa tai, kas dabar Lietuvoje vyksta, galima pavadinti vis spartėjančia galių KONCENTRACIJA. Į kelias rankas koncentruojama žiniasklaida. Į kelias skandinaviškų bankų rankas koncentruojamos bankininkystės paslaugos. Į keletos stipriausių gydymo įstaigų rankas koncentruojamos gydymo paslaugos.

Į kelių prekybos tinklų rankas koncentruojama mažmeninė prekyba. Koncentruojamos ir komunalinės paslaugos. Pvz, daugiabutis Kaune, bet jo priežiūros paslaugas teikia įmonė, kurios būstinė Vilniuje. Jei Kauno daugiabutyje prakiurs radiatorius, teks skambinti bendru telefonu į Vilnių. Dėl interneto, TV - vėlgi į Vilniaus centrinę būstinę.

Atrodo, tarsi kažkas specialiai siektų, kad lietuvis savo krašte pasijustų labai mažas, bejėgis. Visas priklausomas nuo monopolininko kontaktinio telefono. Pusvalandį grojančio muzikėlę. Anksčiau smulkiuosius prekybininkus, paslaugų tiekėjus terorizavo, sprogdino reketininkai. Vėliau miestų galvos pageidavo, kad kioskai turėtų vieningą, standartinę išvaizdą.

O dabar tose vietose, kur kioskininkai prekiavo rūkyta žuvimi, sodo gėrybėmis, konditerija, liko tik kioskų pamatai. Arba nieko neliko. Įdomu, ar kas apskaičiavo, kiek kapitalo koncentracija išvaikė iš Lietuvos smulkių prekeivių, privačių „mikriukų" vairuotojų, amatininkų?

Kiek žmonių nusivylė valstybe ir tapo pikti? Sako - tokie žmonės yra sovietinės atgyvenos. Toli gražu. Gal tai buvo versliausi, iniciatyviausi, savarankiškiausi lietuviai? Pirmieji patikėję laisvąja rinka ir todėl pirmieji gavę per galvas? Šis iniciatyvusis sluoksnis jau sunaikintas, išmiręs arba pabėgęs iš Lietuvos.

O visi, kas Lietuvoje liko, dabar brukasi į politiką, į nevyriausybines organizacijas, prilipusias prie ES fondų arba į valstybės tarnybą. Kad joje itin baidytųsi iniciatyvos ar bent kiek originalesnės minties. O rinka, kur veikia ekonomikos dėsniai, jau užimta monopolininkų. O ir pati rinka, prismaugusi bet kokią konkurencijos galimybę, jau seniai iškreipta. Tik dar neturi 72 lyčių.

Toks pats monopolis laukia ir turguose. Per braškių sezoną - visame turguje vienodos braškių kainos. Pomidorai tiek pat kainuoja, kiek ir prekybos centruose. Per mėlynių sezoną - vienodai kainuos mėlynės, po bulviakasio - bulvės ir t.t. Iš turgaus visiškai išnyko derybų kultūra.

Kainos tiesiog parašomos ant popiergalių- ir viskas. Bandysi derėtis - pardavėjos nesusipratėlį aprėks. Tad kuo ne monopolis? Juk lygiai taip pat negalima derėtis su komunalinininkais, prekybos tinklų kasininkėmis, vaistinėse ar privačiose klinikose. Skirtumas tik tas, kad visi šalyje veikiantys turgūs neturi vieno kontaktinio telefono su muzikėle.