Olava STRIKULIENĖ: Milžiniškas noras įsiteikti teisingam mąstymui!

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė socialiniuose tinkluose jau moralizuoja, kodėl dėl kelių minučių šlovės aptarinėjamos žmonių grupės, apie kurių gyvenimą nieko nežinome. Tad garbaus centro garbi vadovė pati išsitarė, jog kalba ne apie moterį ar dvi vienodas boksininkes moteris, bet apie kažkokią kitokią žmonių grupę, kuriai leista boksuotis su moterimis. O su vyrais - ne. Nes vyrų bokse tokios žmonių grupės nėra.

Kas yra ideologija, tampanti gebelsiška demagogija? Kai žmogus mato pudelį, o jam įrodinėjama, jog tai tik šiek tiek labiau kudlota taikos balandė. Ir tol įrodinėjama, pasitelkus gebelsiškos ideologijos jau išgąsdintus, įbaugintus ekspertus, kol žmonės nustoja tikėti savo akimis. Esą, tėvai, nenusikalbėk. Šit ir garsus ornitologas sako, jog čia ne šuo, bet paukštis. O jei tu vis vien matai ne paukštį, bet pudelį, tai gal pats sergi? Gal akinius pasikeisk.

Kas nežino apie masines psichozes ar žmogaus gebėjimą iš baimės prisitaikyti? Kai žmogaus smegenys, o su jomis - ir akys - ima laipsniškai nepasitikėti tuo, ką iš tikrųjų mato. Vien dėl tokios priežasties šiaurėje gyvenantis korėjietis mato savo diktatoriuje dievą, o pietuose gyvenantis korėjietis tame pačiame diktatoriuje mato tik žiaurų tironą.

Bet masinė psichozė veikia ir mus. Ekspertai mus jau ragina labiau įsižiūrėti. Esą patys ekspertai dar labiau įsižiūrėjo - ir jau mato ne pudelį. Ne vyrą, po pirmos pergalės vyriškai pasitaisantį kelnių klyną, bet tik „vyrišką moterį". Nes taip liepia tikėti vienas Lietuvos vaikų psichiatras, keli madingi politologai, valdžiai pataikaujantys propagandistai ir dar kažkoks Lietuvos virusologas. O gudresni feisbuko lapinai paprasčiausiai tyli. Įskaitant ir šalies prezidentą bei jo iškalbingąjį patarėją. Sakyti, ką iš tikrųjų galvoja ir mato, - nedrįsta, nes „pažangieji" gal dar apšauks netolerantišku „seniu", Putino pataikūnu. O meluoti, kad mato ne moterį, bet vyrą - gėda. Juk ne žabalas. Vis dar atskiria vyrą nuo moters. Nepaisant to vyro paso.

Rusų ir baltarusių lojalumas Lietuvoje tikrinamas klausimu - „Kieno Krymas?" O tikrą mūsiškio demagogo lojalumą sistemai būtų galima patikrinti klausimu „Ką Paryžiaus ringe matote? Vyrą ar vyrišką moterį?" Nors net iš tikrųjų vyriška moteris - pasaulio teniso legenda Martina Navratilova, beje pati mėgstanti būtent moteris, nė kiek nesusižavėjo Khelif moteriškumu. Atvirkščiai. Įžvelgė didžiulę sportinę nelygybę ir negarbingą kovą.

Boksininkės ringe kovoja ne su pasu, kuriame įrašyta moteriška lytis. Jos prieš save mato vyrą. Su atitinkamu vyrišku raumenynu bei kaulais. Ir, būkime teisingi, nemato tame vyre nė vieno požymio, kuris liudytų esant moterį. Bent kaspinėlį rausvą įsisegtų į plaukus! Galų gale, kam ieškoti Afroditės, jei aiškiai matomas tik Hermis?

O jei aiškiau išreikštas būtent Hermis, tai ką jis veikia moterų varžybose? Žiūrovai to Hermio nepažemino. Jį apjuokė būtent TOK. Apjuokė taip, kad dabar visi medicinos ir ne medicinos specialistai, propagandos ir tolerancijos apmokami galiūnai aptarinėja, koks tame sportininke gali būti testosterono lygis. Koks deguonies prisotinimas kraujyje, kas yra testikulinė feminizacija, kas yra interlytis, translytis, kokia paskutinė chromosomų pora ir, atsiprašau už vulgarumą, ką rastų ar ko nerastų kelnėse. Tai ar ne TOK pavertė pusę pasaulio šaršalu, aptarinėjančiu lytį ir neakivaizdžiai lendančiu į svetimas kelnes?

Kita vertus, galima pagalvoti, jog pasaulyje negalima nusipirkti paso, kuriame fiktyviai nurodyta ne ta lytis. Juk su lietuviškais pasais Londone dirbo ir tamsiaodės plaštakės. Net nežinančios, kuriame žemyne yra Lietuva? Ir kas draudžia islamiškam pasauliui apkvailinti nuo tolerancijos apdujusius europiečius kitatikius? Gal jau „pučia arabus" ne tik arabiškuose turguose, bet ir Paryžiuje?

„Ekspertai" atrėš, jog ir moterų krepšinyje pasitaiko dvimetrinių sportininkių, o tai jau yra fizinė nelygybė prieš žemesnes. Argumentas - silpnas. Nes 210 cm ūgio legendinė krepšininkė Uljana Semionova buvo moteris. Be jokių dviprasmybių.