3 nuotr.Buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė Zita Šličytė dar kartą pasipiktino nacionaliniu transliuotoju, kuris, pasak jos, rodo beprasmes laidas ir moka milžiniškus pinigus už jų kūrimą, tačiau ignoruoja renginius, skatinančius patriotiškumą, supažindinančius su Lietuvos istorija.
Prezidentas Gitanas Nausėda gruodžio 15 d. dalyvavo prezidentūroje vykusioje diskusijoje, skirtoje paminėti oficialų Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų pasmerkimą per 1989 m. Kūčias ir apžvelgti šio įvykio reikšmę kovoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės.
„Ne vieną dešimtmetį Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės mus lydėjo kaip slogus sapnas. Tačiau gėdingi dviejų totalitarinių režimų susitarimai taip pat žadino nenugalimą pasipriešinimo jėgą", - teigė šalies vadovas, atskirai pasveikinęs prezidentūroje surengtos diskusijos dalyvius - jau minėtą Z.Šličytę, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus Vytautą Landsbergį, Egidijų Bičkauską ir Emanuelį Zingerį.
Prieš 30 metų, 1989 m. gruodžio 24 d., SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pripažino 1939 m. Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų egzistavimą ir paskelbė juos negaliojančiais. Tiesa, dabartinė Rusijos valdžia siekia šį sprendimą pripažinti niekiniu.
Į renginį prezidentūroje Z.Šličytė buvo pakviesta dėl savo nuopelnų 1989-aisiais, kai buvo SSRS liaudies deputate. Tais metais SSRS liaudies deputatų I suvažiavimas sudarė valstybinę komisiją SSRS ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarčiai politiškai įvertinti. Jos veikloje dalyvavo ir mūsų atstovai: Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Kazimieras Motieka ir Z.Šličytė, o komisijos pirmininku buvo išrinktas SSRS Komunistų partijos Centro komiteto Politinio biuro narys Aleksandras Jakovlevas. 1989 m. gruodį, per Kūčias, II SSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė istorinį nutarimą, kad slaptieji Ribentropo ir Molotovo susitarimai dėl Europos pasidalinimo negalioja nuo jų pasirašymo momento. „Apie šio įvykio svarbą ir buvo kalbama prezidentūroje. Renginį filmavo LRT. Tačiau net įrašo nepadarė.
Mane Skuodo šaulių vadas atvežė 400 kilometrų į Vilnių, o kai šauliai norėjo pasižiūrėti, kokiame renginyje dalyvavo jų vadas, mediatekoje jo nerado. Paskambinau prezidento patarėjai, ši apgailestaudama pasakė, kad įrašo LRT nepadarė. Štai koks LRT požiūris. Nuo ryto iki vakaro „skambina puodais" - rodo Vytaro Radzevičiaus „Pasaulio puodus" ir kitas beprasmybes - o tokios svarbos renginiai, kaip vykę prezidentūroje, ignoruojami.
Užteks žvanginti „pasaulio puodais". Reikia pagaliau pradėti vykdyti misiją, nušviesti renginius, kurie prisidėtų prie patriotiškumo puoselėjimo, Lietuvos istorijos pažinimo", - „Vakaro žinioms" sakė Z.Šličytė.
Vito TOMKAUS trigrašis: Mano kolegos, buvę TSRS deputatai, patys yra kalti ir šį kartą visai be reikalo užsipuola LRT vadovybę. ArMonika kalta, kad renginio organizatoriai ir prezidentūros darbuotojai nepasirūpino puodais ir šaukštais? Kol prelegentai kalbėjo iš tribūnos, Landsbergis su Nausėda galėjo pasibarškinti su šaukštais per puodus, ir renginys tikrai labiau būtų sudominęs plačiąją visuomenę. Sugūžėtų ne tik LRT, bet ir komercinės televizijos.
