Pinigų lietus tik įstums į skolas

- Iš minėtų pinigų, daugiau kaip 2 milijonai skirta finansuoti beveik 30-čiai mokslinių tyrimų, kurie turėtų parengti planą pandemijos padariniams spręsti. Vadinasi, antrai ligos bangai jau tikrai būsime pasiruošę?

- Žinoma, tam tikrų tyrimų reikia. Bet nemačiau, kad būtų nustatytos prioritetinės būtinų dabar atlikti tyrimų kryptys. Labiausiai vertingi būtų medicininiai ir su praktika susiję tyrimai.

Man yra tekę dalyvauti mokslinių tyrimų projektiniame vertinime nacionaliniu mastu. Dalis tų tyrimų yra kuriama tam tikrų grupių, kurios yra įtakingos ir gali labai greitai pasiimti pinigus. Iš dalies tai yra proga atsilyginti mokslininkams ir specialistams už gerą politinio sluoksnio aptarnavimą.

- Kodėl ekspertų, kurie vertina tokius projektus, sąrašą visuomenė galės sužinoti tik praėjus dvejiems metams?

- Kol kas praktika tokia, kad ekspertuojantys lieka nežinomi. Dalinai todėl, kad šie žmonės būtų apsaugoti nuo įtakos. Tačiau dažniausiai taip norima nuslėpti ryšius ir priklausomybes. Jos išryškina tam tikras susiformavusias grupes, kurios tarpusavyje dalijasi didelius valstybės pinigus.

- Kartais iš valdžios pasisakymų atrodo, kad pinigų bus skirta visiems, kam tik prireiks. Ar užteks pinigų?

- Pinigų visiems niekada nebuvo. Kyla įtarimas, kad dabartinėje situacijoje, nors pinigų ir atsirado, jie nepasieks tų, kam jų labiausiai reikia. Matome, kad medikams nebuvo iš karto atlyginta, kaip buvo žadėta. Ministerija pirmiausia atlygino savo darbuotojams. Nors buvo galima rasti paprastą sprendimą - išmokėti medikams po 10 tūkst. eurų, o slaugytojams - po 7 tūkst. eurų, kaip paskatinimą, ir nereikėtų ilgai skaičiuoti.

Tai yra niekaip neišgyvendinamas, klaikus lietuviškos valdininkijos bruožas - semti, ką tik gali, imti sau ir savo klanui. Visiškai nepaisant visuomenės interesų. Visi apsiputoję kalba, kaip kovoja už socialinę sanglaudą ir kaip reikia ją didinti, bet realybėje viskas vyksta atvirkščiai.

- Iki šiol nuolat buvo kalbama, kad nėra pinigų mokytojams, ugniagesiams, socialiniams darbuotojams, kai šie prabildavo apie algas. Esą tuomet reikės atimti iš kažko kito. Kaip jie turėtų jaustis matydami, kaip dalijami milijonai, kurių jiems esą nebuvo iš kur paimti?

- Šis pinigų lietus lyja tik tiems, kurie valdo kranelius. Mūsų politinis ir ekonominis elitas yra nepaprastai godus. Jis nustekeno tam tikrus visuomenės sluoksnius.

Lietuvoje buvo įsisukęs emigracijos ratas. Norintys likti čia buvo priversti ieškoti bet kokio darbo, netgi už minimalų atlyginimą. Tai leido valstybinei sistemai funkcionuoti, o valdžiai girtis, kaip kyla BVP. Žinoma, kuo daugiau žmonių išvažiuoja, tuo didesnė BVP dalis tenka likusiems.

Dabar matome norą, kad pinigai kuo greičiau imtų suktis, bet nekalbama apie ilgalaikę perspektyvą. Kokius socialinius ekonominius mechanizmus, kurie veiks ilgą laiką, šie pinigai įsuks? Kaip bus stiprinama valstybė, mažinama socialinė atskirtis, gerinama medikų ir mokytojų gerovė?

Galime džiaugtis, kad laikinai įveikėme pandemiją, tačiau toks pinigų skirstymas gali virsti rimtomis bėdomis netolimoje ateityje.

Nes nepaisoma vieno labai svarbaus pavojaus - šie dalijami pinigai yra tušti sąskaitiniai pinigai. Centrinis Europos Bankas parašo, kad išleidžia kažkiek pinigų, ir tiek jų yra. Bet už skolą mūsų vaikai ir anūkai turės apmokėti realiais, čia uždirbtais, pinigais. Labiausiai laimės tie, per kurių rankas šie pinigai bus dalijami. Iš jų bus perkami sklypai, vilos ir ežerai. Taip bus padidinta socialinė atskirtis ir nusivylimas valstybe. Greičiausiai tai paskatins dar vieną emigracijos bangą.

- O likusiems reikės skolas grąžinti?

- Taip, valstybės skolos visuomet anksčiau ar vėliau konvertuojamos į realius dalykus - žemes, miškus, pakrantes ir verslų privatizavimą tarptautinio kapitalo naudai.