Politologas A.Krupavičius: Vienmandatės apygardos nėra sovietinė atgyvena

Anot Vytauto Didžiojo Universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano profesoriaus Algio Krupavičiaus, daugiamandatė rinkimų sistema turėtų užtikrinti mažesnį balsų, kurie dabar patenka į šiukšlių dėžę, skaičių:

„Apie 20 proc balsų beveik kiekvienuose rinkimuose patenka į šiukšlių dėžę. Nes skirstant mandatus jau nedalyvauja rinkimuose dalyvavusios partijos, kurios neperžengė 5 proc. barjero. Todėl daugiau mandatų gauna rinkimuose pirmą ir antrą vietas užėmusios partijos. O proporcinė rinkimų sistema, tai yra, kai būtų paliktos tik daugiamandatės rinkimų apygardos, užtikrintų maksimaliai sąžiningą rinkėjų balsų pavertimą mandatais. Siūlomas estiškas rinkimų scenarijus. Jame yra ir pliusų, ir minusų.

Lietuva būtų suskirstyta į 12 daugiamandačių rinkimų apygardų. Regionų atstovavimas būtų kabiau užtikrintas ir tai yra pliusas. Estiška tvarka leidžia, tiksliau - verčia, balsuoti už konkrečius politikus iš skirtingų partijų sąrašų. Pasirenkami konkretūs politikai, o mes iš pasirinktos partijos sąrašo galime tik penkis politikus reitinguoti.

Kvotos Estijoje nustatomos surinktų balsų skaičių dalijant iš mandatų skaičiaus. Tačiau būna, kad partija surenka daug balsų, bet gauna tik 0,9 kvotos ir negauna mandato. O kitoje partijoje viena ar dvi asmenybės gauna daugiau balsų, nei reikia dviejų mandatų kvotai, ir likusiais balsais savaime pratempia į parlamentą trečią savo sąrašo narį, kurio asmeniškai gautų balsų mandato kvotai neužtektų. Todėl kartais už borto gali likti politikas, surinkęs daugiau balsų, nei į parlamentą patekęs politikas.“

- G.Kirkilas ir Z.Vaigauskas teigia, kad mažoritarinė rinkimų sistema, kai balsuojama ir vienmandatėse rinkimų apygardose, yra sovietinis, okupacinis reliktas.

- Čia tai yra visiškas blefas! Su tokiu vertinimu negaliu sutikti. Apibūdinimas neturi jokio pagrindo. Ne viena ir ne dvi pokomunistinės šalys įvedė mišrią rinkimų sistemą, bet tos sistemos evoliucionuoja. Jų jokiu būdu negalima vadinti posovietinėmis. Pasaulyje yra dvi plačios rinkimų sistemų grupės. Tai britiškas modelis, kai balsuojama už atskirus kandidatus vienmandatėse ir laimi surinkę santykinai daugiausia balsų. Jokiu komunizmu ta sistema nedvelkia.

Antra rinkimų sistemų grupė - proporcinė partijų sąrašų sistema. Pavyzdžiui, daniškas variantas, kai kandidatai renkami pagal partijų sąrašus. Nustatoma daug rinkimų apygardų ir visos partijos kiekvienai apygardai pateikia savo sąrašus su 5-6 kandidatais, skirtais būtent tai konkrečiai apygardai. Danas rinkėjas turi du balsus, bet vieną balsą gali atiduoti arba kandidatui, arba partijai. Liuksemburge vienas rinkėjas turi 6 balsus.

- Bet jei rinkėjas balsuoja už kandidatą iš vienos partijos sąrašo, bet antrą savo balsą atiduoda jau ne šiai, bet kitai partijai, ar tai nėra pavojus daugiapartinei sistemai?

- Tikrai nėra. Danija, senos demokratijos šalis, turi 4-5 stiprias politines partijas. Balsavimas už asmenybes didina pliuralizmą partinėje sistemoje, tačiau tada nėra vienos dominuojančios partijos. Taip yra ne tik Danijoje, o ir Švedijoje, Norvegijoje. Šalyse, kurios irgi turi senas demokratines tradicijas.

- Siūlantys keisti balsavimo sistemą teigia, kad tarpukario Lietuvoje balsavimo sistema buvo pažangesnė nei dabar. Tačiau ta sistema juk veikė tik iki 1926 m., kai įvyko perversmas ir buvo išvaikytas Seimas. Ar galima remtis sistema, kuri taip trumpai veikė?

- Aišku, kaip istorinis faktas ši sistema turi būti įvertinta, bet kaip argumentas - nėra stiprus. Tačiau tai netrukdo diskutuoti.

- Ar tikrai, kaip teigia G.Kirkilas, patobulinus rinkimų sistemą, rinksime asmenybes?

- Visais atvejais bus renkamos asmenybės. Tai faktas ir dėl to yra tam tikras pliusas, bet mano atsakymas būtų skeptiškas. Parlamentas yra visuomenės veidrodis ir kartais net geresnis nei visuomenė. O ji išrenka parlamentą pagal savo sugedimo laipsnį. Jei visuomenėje vyrauja prisitaikymas, bestuburiškumas, negebėjimas turėti tvirtų pažiūrų, tai ji panašius ir rinks.