1 nuotr.Nors aktyviai agitavau už rinkimų revoliuciją, ji Tėvynėje neįvyko. Taip, rinkimai buvo, bet valdžią ir įtaką išlaikė dvaras su savo švonderiais ir mankurtais. Dvaro politiniai iliuzionistai ir hipnotizuotojai - medijos, politologai, sociologai, teisininkai, bei, vos nepamiršau, ekonomistai - užhipnotizuotą tautą, tiksliau sakant, jos daugumą, įtikino, kad mūsų valstybėje dar niekad nebuvo taip gerai ir kad budintis iš letargo miego nėra jokio reikalo.
O nepatenkintus, manančius, kad padėtis nėra patenkinama, jie įtikino, jog ką nors pakeisti nėra jokių galimybių - visi abejingi, ką nors pakeisti neįmanoma, rinkimai bus klastojami ir t.t. Todėl reikia likti namie - gerti alų, kaitintis saulutėje. Ir panosėje burbėti - „Aš protestuoju neidamas į rinkimus, Nėjimas į rinkimus yra mano protesto prieš valdžią forma". Nesuprantant, kokia naudinga dvarui yra ši „protesto" forma.
Tautai išlaikius politinio lunatizmo būseną, po trejų rinkimų kaskado valdžios piramidės viršūnėje turime „geležinį" Gitaną, jaunąjį konservatorių Gintautą ir dukart Lietuvos didvyrį Saulių. Todėl viskas po senovei - naujas Seimas, kaip ir senas, balsuoja už karą, už karo biudžetą, prieš Gruzijos/Sakartvelo išlaisvinimą iš sorošistų priespaudos. Ir murdosi partinėse rietenose, kai Lietuvos valstybė išgyvena liberalbolševikų mums primestą egzistencinę krizę.
Norisi sušukti - „Jums pešantis dėl detalių, kas gins bendrus, viešuosius Lietuvos interesus? „Nemuno aušra" šiandien tikrai nėra didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui. Didesnė grėsmė yra dvaro partijų privatus egoizmas ir vidaus bei užsienio politinės situacijos nesuvokimas, vasališka elgsena tarptautinėje arenoje".
Savo misiją pamiršusios medijos, tarp jų ir formaliai tautai priklausanti, vienok jai netarnaujanti, LRT, iki šiol buvo patenkintos. Jos vis dar gali duonai ir net sviestui užsidirbti iš niekinės informacijos platinimo, iš smulkaus priekabiavimo prie valdžios, neduokdie, neliečiant, neužkabinant gelminių Tėvynės problemų. Nes, paniręs į visuomeninio gyvenimo gelmes, gali pradėti ardyti, plėšyti GELMINĖS VALSTYBĖS gyvybinių saitų tinklą. O to nei vietiniai, nei globaliniai medijų šeimininkai, šiukštu, neleidžia. Jie liepia: „Teškenkitės seklumose, linksminkite tautą maudydami ją vulgarybėse bei lėkštose „diskusijose", tarkim, apie televizijos „divų" asmeninio gyvenimo skandalėlius - skyrybas, susitaikymus ir pan.
Visgi mūsų naujieji stagnatoriai (sąjūdinis, bet šiandien vėl aktualus terminas) bei karo krankliai nūnai yra sunerimę - pas mus ramu, tačiau Amerikoj rinkiminė revoliucija įvyko: normalūs laimėjo prieš išprotėjusius. Na, keistas, mūsų dvariškių akimis vertinant, tas D.Trampas ir visa jo komanda. Jie tokie keisti, kad išdrįsta, G.Sorošui neleidus, sakyti, jog yra tik dvi lytys. Arba dar blogiau - kad normali yra ta šeima, kurioje mama - moteris, o tėtis - vyras. Ta keista kompanija drįsta teigti, kad demokratija yra ten, kur savo nuomonę drąsiai, nebijodami gali reikšti ne tik LGBT žmonės. Priedo, jie mano, kad karo Ukrainoje turėjo nebūti, jog jis - beprasmiškas kraujo liejimas ir skubiai reikia derėtis bei sustabdyti masines žudynes.
Vienžo, įvykus rinkiminei revoliucijai JAV, prasidėjo ir vertybinė revoliucija Vakarų civilizacijoje: griūva individualistine ideologija grįsta vertybių sistema - požiūris į šeimą, į nacionalinę valstybę, į santykį tarp taikos ir karo... Ji dar tik prasideda, bet tikėtina, kad gali virsti politiniu cunamiu. Su visom iš to plaukiančiomis pasekmėmis.
Bet pas mus, kol kas, stagnacija. Vis dar laukiam, kaip seksis Vašingtone, kas vyks Briuselyje ar Berlyne. Kaip ir 1988 metų žiemą - Maskvoje, Leningrade jau nuo 1985-1986 metų virė politinės aistros, bet mūsų nomenklatūra vis dar tikėjosi, kad viskas vyks po senovei. Viltys neišsipildė.
Manau, Vakaruose prasidėję procesai turėtų įsibėgėti ir pasiekti mus. Arba cunamio, arba reformistinio judėjimo forma. O tai reiškia, kad dvariškiams ir jų uoliems liokajams teks daryti politinį salto, kulversčiauti. Vyresni tai darys jau antrą kartą gyvenime. Pirma kartą iš komunistų ir komjaunuolių virto aršiais antikomunistais. Dabar - liberalais, genderistais, karo krankliais tapę, politinio salto metu persiaus ore ir bandys tapti tradicionalistais, valstybininkais, šeimos gynėjais bei taikos šaukliais.
Stebėkime - bus įdomu! Masinis kulversčiavimas vyksta tik kartą per keletą dešimtmečių.
Vito Tomkaus trigrašis: Nelabai noriu pritarti Gerb. Profesoriui dėl kulverstukų, nes juos Lietuvoje jau seniai pakeitė klapčiukai, kuriems vartytis prieš nieką nereikia, nes jie vartosi piniguose, kurie, sako, nei kvepia, nei smirdi... (Kad ir kokie nešvarūs būtų.) Kažkada suėjo Lietuvos inteligentams Sorošo milijonai, sėkmingai įsisavino ES lėšas (pradedant 20 mln. ekių per "Tauro banką" ir baigiant milijardais eurų iš įv. ES fondų), neblogai su Uršulės skiepais per pandemiją prasisuko, ką jau bekalbėti apie tikrą Dievo dovaną - karą, kuris klapčiukams it Dangaus mana į rankas tiesiai lyja - tik spėk aukoti! (Net aukotis nereikia...) Klapčiukai nėra kulverstukai, nes jiems tas pats kam tarnauti. Jie nėra savo šalies šeimininkai, todėl nacionalinių interesų nepaiso. Svarbu, kad reguliariai ir gerai mokėtų, o kokiais pinigais - eurais, rubliais ar doleriais, tai jau nebe jų problema, o šeimininkų. Buvusių ir būsimų. Gal net Putino arba Trampo, ar net abiejų, jei taikiai pasidalins Lietuvą ir likusį pasaulį.
