Povilas GYLYS: D.Trampo sveiko proto revoliucija ir mes

Antra, nesu tarptautinės politikos armonautas ir nemanau, kad Lietuva turi būti ten, kur yra Amerikos interesai. Mes turime suprasti ir godoti savo nacionalinius interesus. Ir tai turime daryti būnant ne vasalais (bet ir ne šovinistais ar naciais). Mes turime tarptautinėje erdvėje ieškoti sąjungininkų - panašių į mus savų šalių patriotų.

Kol kas yra gyva viltis, kad D.Trampo su jo patriotizmu ir sveiko proto revoliucijos šūkiu atėjimas į valdžią Lietuvai suteikia gerus šansus įveikti savo nacionalinio IMUNODEFICITO SINDROMĄ o taip pat LIUSTRUOTI gelminę valstybę ir, tuo pačiu, sustiprinti tikrąją valstybę.

Taigi, nedievinu JAV prezidento D.Trampo, bet vertinu jį pasitelkdamas per savo ilgametę akademinę karjerą sukauptus kognityvinius, lietuviškai - pažintinius, instrumentus, kurie priklauso politinės ekonomijos ir vadybos disciplinoms.

Pradedu. D.Trampas po sėkmingų rinkimų įskriejo į savo šalies ir pasaulio viešąją erdvę kaip viesulas. Taip, jis buvo visur gerai žinomas ir iki tol. Bet tokios jėgos ir dinamikos beveik nieks nesitikėjo. Nuo pirmos dienos po rinkimų jis aiškiai demonstravo, kad žino, ko nori, jog šį kartą jis turi vienminčių komandą ir kad aktyviai bei valingai sieks užsibrėžtų tikslų. Tai gera vadybinė nuostata: žinok, ko nori ir visa galia siek norimo. Ta nuostata rodo gerą vadybinę sveikatą.

Jis pradėjo demonstruoti galią, daryti įtaką nemažai daliai tiek vidinių JAV, tiek tarptautinių procesų iš karto po savo išrinkimo aną lapkritį, nors dar neturėjo juridinių įgaliojimų. Tai darė su didele energija bei pasitikėjimu ir faktiškai į užribį išstūmė snūduriuojantį oficialų šalies vadovą Dž.Baideną su jo komanda.

Dar didesnį pagreitį jo veiksmai įgijo po šių metų sausio 20-ios, t.y. po savo oficialaus įžengimo į prezidento postą. Būdamas žymiai geriau nei 2016 m. pasiruošęs valdyti, suvienijęs patriotines, tradicionalistines jėgas, iki šiol išvengęs nesusipratimų savo aplinkoje ir išgryninęs savo ideologiją, jis milžinišku tempu pradėjo priiminėti, dabar jau teisiškai įformintus, sprendimus.

Skelbdamas savo prezidentinius vykdomuosius įsakus (executive orders), iš karto pradėjo švarinti, galima sakyti - liustruoti, valdžios institucijas nuo antivalstybininkų, leftistų, genderistų, globalistų bei kitų savo neteisėtais, antidemokratiškais veiksmai pasižymėjusių pareigūnų. Kiek pamenu, jau pirmą ar antrą dieną jis taip liustravo 1000 aukštų valdininkų. Po to, dar tūkstančius gelminės valstybės atstovų.

Kadangi prezidento pasirašomiems vykdomiesiems įsakams nereikia kongreso pritarimo, procesas buvo ypač spartus. Tiems sprendimų projektams patekus į parlamentines girnas, procesas užtruktų mėnesius. Duotu atveju pakako keleto dienų. Prezidentinės respublikos vadovas, turėdamas dideles juridines galias, gali procesą gerokai paspartinti.

Kartu prezidentas D.Trampas sėkmingai įveikia Senato ir Kongreso barjerus paskiriant į atsakingus savo vyriausybės postus tokius žmones kaip R.Kenedis, T.Gabbard ir t.t.

D.Trampo komandos tikslas - išvalyti nuo korupcinių puvėsių ne tik tokias svarbias institucijas kaip FTB bei Pentagoną, bet ir kitas, kaip paaiškėjo, smarkiai korumpuotas globalios įtakos struktūras. Viena iš jų - USAID su jos 70 mlrd. dolerių biudžetu.

Šis žingsnis demontuojant tokį globalų aštuonkojį yra svarbus ne tik tvarkant, ekonomizuojant JAV biudžetą, bet ir rodant pasauliui, kad naujoji administracija atsisako juodųjų tarptautinės politikos technologijų, kuriose kaip priedanga manipuliuojama demokratijos bei žmogaus teisių sąvokomis.

Tai daroma atleidžiant didelę armiją USAID darbuotojų (9700 iš 10 000) bei vienu mostu nukertant finansavimą taip vadinamoms nevyriausybinėms struktūroms (NVO) bei medijoms. Pastarosios realiai buvo, didžia dalimi, ne žmonių teisių, vaikų teisių ir pan. agentūros, bet patikimas instrumentas organizuojant spalvotąsias revoliucijas prieš globalistams neįtikusias valdžias. Nuperkant medijas ir NVO, galima buvo organizuoti taip vadinamus regime change - politinių režimų pakeitimus (kas gali paneigti, kad R.Pakso nuvertimas be rimtos priežasties buvo vienu iš tokių atvejų). Paskutinis toks bandymas buvo organizuotas Sakartvele/Gruzijoje.

Nesunku atspėti, kad ir Lietuvoje iki šiol egzistavo toks spalvotųjų revoliucijų mechanizmas, su jo dviem pagrindinėmis dalimis - „laisvais", t.y. laisvai perkamais, žurnalistais ir dažnai prieš žmonių teises veikiančiais „nevyriausybininkais". Juos, mes jau įpratom vadinti fondačiulpiais. Dabar, po USAID išformavimo, čiulpti nebus ką ir teks ieškoti kito išgyvenimo šaltinio...

Taigi, Amerikoje vyksta pokyčiai po pokyčių. Judama sveiko proto link. Ir jie, tie pokyčiai, yra įgavę cunamio mastus. Tas cunamis persilieja ir į tarptautinius vandenis. Bene naujausia ir ryškiausia tarptautinio cunamio apraiška buvo stebima Miuncheno saugumo konferencijoje ir kituose JAV ir ES santykių balansą esmingai keičiančiuose įvykiuose.

Pirmiausia, Miunchene viceprezidento J.D.Vance‘o lūpomis buvo viešai pareikšta: „Demokratijos Karaliene Europa, jūs nuoga". Demokratijos rūbas tik įsivaizduojamas, o iš tiesų ES dvaras visaip riboja piliečių teises, bijo savo piliečių, stabdo rinkimų procedūrą (anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai Rumunijoje), marginalizuoja normalias visuomenės paramą turinčias partijas (AfD partiją Vokietijoje). Ypač skaudžiai buvo priimta mintis, kad sava valdžia yra didesnė grėsmė kontinento valstybėms negu Kinija ar Rusija.

Antra, trampistai pareiškia: mes jūsų nematome kaip derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo dalyvių, nes jūs, iš tiesų, nenorite taikos. Jūs norite tęsti kruviną karą. O mes norime taikos, norime jos įmanomai greičiau. Tuo tarpu jūs, savo elgesiu (Minsko susitarimų sabotavimu) jau įrodėte, kad rimtų ketinimų užbaigti karą neturite.

Trečia, D.Trampo komanda sako: mes nematome jūsų kaip rimto tarptautinės politikos subjekto ir ateityje derėsimės ne su Briuseliu, bet su kiekviena nacionaline valstybe atskirai. Tokiu būdu D.Trampo komanda išdavė Europos žmonėms baisią paslaptį - EUROPOS SĄJUNGA NĖRA VALSTYBĖ. Ji tėra prieštaravimų draskoma tarptautinė organizacija su kai kuriais valstybės atributais.

Visa tai, ką daro D.Trampo komanda, galima vadinti galingu virsmu Amerikos vidaus ir tarptautinėje politikoje. Galima vadinti ir kitaip - tektoniniu poslinkiu. Jei sutartume, galima vadinti ir revoliucija. Nes vyksta neregėti negirdėti dalykai. Naikinama JAV gelminė valstybė, karo paradigmą keičia, kad ir nelengvai, taikos paradigma, paaiškėjo tikrasis Europos sąjungos svoris ir vaidmuo pasaulinėje arenoje.

Žadama, kad padėčiai aprimus tarp JAV, Rusijos ir Kinijos bus pradėtos derybos dėl karinių išlaidų mažinimo PERPUS. Dar nėra aiškūs konkretūs šio globalinio proceso rezultatai, tačiau jau dabar galima tvirtinti, kad mūsų laukia didelės permainos.

Padėtis pasaulyje sudėtinga ir Lietuvai reikia daug proto bei valios, kad tinkamai reaguotume į globalinius bei regioninius pokyčius. Siekiant apginti savo nacionalinius interesus. Deja, kol kas Tėvynėje dominuoja dvaras/gelminė valstybė ir todėl gyvename intelektualinėje ir moralinėje krizėje.

Mus valdantys kompradorai turi menką pažintinį, dorovinį bei psichologinį potencialą, todėl tinkamo dalyvavimo galimybės šiame globaliame virsme kol kas artimos nuliui. Ne tik dėl mūsų dydžio, bet ir dėl dvaro negebėjimo adekvačiai reaguoti į aplinką. Pakanka pažvelgti į mūsų prezidento elgseną. Vykstant sveiko proto revoliucijai, jis užima kontrrevoliucionieriaus poziciją.

Ir pabaigai. Prireikė trejų metų, kol baimėje gyvenę lietuviai pradėjo naudotis 1985 m. pradėtos M.Gorbačiovo perestrojkos atvertu šansu. Kaži kada suvoksime, kad D.Trampo sveiko proto revoliucija mums suteikia dar vieną galimybę?