Povilas GYLYS: Prezidente, kaip komunistas komunisto klausiu...

Drįstu spėti, kad jūs pats nesuprantat šios sąvokos. Ir tas nesupratimas yra viena iš, nors ir ne vienintelė, mūsų valstybės nesėkmių priežasčių.

Šio tekstelio tikslas, visgi, yra ne tiek užduoti mūsų šalies vadovui bei elitui provokacinį klausimą, kiek padėti Prezidentui, dvarui ir plačiai visuomenei susiorientuoti, kas ta gerovės valstybė yra ir kodėl mes jos nematom ir nejaučiam. Aiškinu.

Taigi, kiekvienas bent kiek besidomintis viešuoju gyvenimu žino, kad mūsų Prezidentas į politiką atėjo į viešąją erdvę atsigabendamas gerovės valstybės idėją. Žadėdamas tai idėjai suteikti kūną. Ir kraują.

Normali ta idėja, iš kurios, kaip minėjau, kai kas bando tyčiotis. Idėjos, sąvokos esmė: valstybė kaip teritorinė piliečių bendruomenė su jos valdžios (šiais laikais rinktos) institucijomis turi siekti savo teritorijoje sukurti sisteminę gerovę - pakankamą kiekį geros kokybės privačių gėrybių, o taip pat bendrojo gėrio t.y. viešųjų gėrybių. Jaunimui - angliškai jos vadinamos public goods. Rinka, privatus sektorius prikuria pakankamai gerų prekių - maisto, drabužių, buitinių prietaisų ir t.t., o viešasis sektorius - užtikrina geras bendras - švietimo, medicinos, kultūros ir pan. - paslaugas.

Visgi, SVARBIAUSIA viešojo sektoriaus produkcija - geri aukščiausios valdžios sprendimai, pirmiausia, įstatymai. Jie yra viešosios BENDROJO naudojimo gėrybės, kurios užtikrina geras BENDRAS teisines, administracines, organizacines sąlygas individams ir jų grupėms veikti .

Jei viešasis sektorius su jo prezidentūra, Seimu, vyriausybe ir t.t. veikia gerai ir suformuoja geras bendrąsias veikimo sąlygas, tuomet ir mokyklos, ir poliklinikos, ir verslai sėkmingai kuria ir prekes, ir viešąsias gėrybes. Tokiu būdu ir kapitalistai, ir ne verslo struktūros turtina savo valstybę. Kai sėkmingai turtą kuria ir rinkos, ir viešojo sektoriaus dariniai, galime drąsiai kalbėti apie visuomenės sisteminį turtėjimą ir, atitinkamai, gerovės valstybę.

Priešingu atveju, kai nei valdžia, nei mokyklos, nei ligoninės, nei verslas neveikia normaliai, kai visuomenė skęsta korupcijoje ir skurde, kai tauta kaip sociumas ir verslas, privatūs asmenys patiria neteisybę, jaučiasi nesaugūs ir priversti veikti teisinio bei administracinio chaoso sąlygomis, tenka konstatuoti: gyvename, didžia dalimi, BLOGOVĖS VALSTYBĖJE.

Valstybė yra gerovėje tada, kai BENDROJO BLOGIO - neteisybės, melo, nesaugumo, konflikto, betvarkės plačiąja to žodžio prasme yra mažai. Kita vertus, yra daug asmeninio, šeimyninio, bendruomeninio, nacionalinio gėrio - yra darnios šeimos, vidinė bei tarptautinė taika, gera konstitucija ir įstatymai, protingos valdžios adekvatūs sprendimai strateginės raidos, mokesčių ir kitais klausimais.

Deja, mūsų valdžios institucijos, dvaras/gelminė valstybė reprodukuoja didžiulius kiekius bendrojo blogio ir akivaizdžiai per mažą bendrojo gėrio kiekį.

Dvaro vykdomas dirbtinis tautos supriešinimas, perdėtas noras dalyvauti tarptautiniuose konfliktuose, prasta įstatymų kokybė tėra keletas iš daugelio blogovės valstybės atributų.

Konkrečiau kalbant, mūsų lygioje vietoje sukeltas konfliktas su Kinija, šališkas ir net provokuojantis dalyvavimas NE MŪSŲ kare dėl globalinio dominavimo, kitaminčių persekiojimas pasitelkiant ne tik medijas, bet ir teisėsaugą yra gerai nesuvokti ir dėl to nepakankamai įvertinti blogovės valstybės požymiai.

Atskiro dėmesio nusipelno 6 proc. BVP karui klausimas. Pirma, jis buvo katapultuotas į viešumą be jokio pasiruošimo. Apie tai, kaip suprantu, nežinojo ne tik Seimas, bet ir finansų ministras. Antra, jis grįstas avantiūristiniu požiūriu į ekonomiką ir šiek tiek mano kartai primena N.Chruščiovo kukurūzų vajų. Absurdas - tik po šio nelemto skaičiaus paskelbimo pasauliniu mastu, susizgribta ir imta galvoti, iš kur paimti tuos milijardus.

Didžiulis šuolis karinėse išlaidose daromas neįvertinus TIKRŲ grėsmių greitai besikeičiančioje geopolitinėje situacijoje, korupcinės situacijos KAM‘e ir šalyje apskritai. Neįvertinta ir tai, kad toks beatodairiškas, daugiau karine isterija paaiškinamas biudžeto perskirstymas karo sektoriaus labui suduos didžiulį ir skaudų smūgį kitoms viešąsias gėrybes gaminančioms viešojo sektoriaus šakoms.

Ir iki šiol finansiškai (turim pripažinti - ir korupciškai) dusinamam mokyklų, kolegijų, ligoninių tinklui, skiriant labai nedideles lėšas keliams tiesti, tiltams, viadukams statyti bei remontuoti ir t.t., iš naujo perskirstant kuklų biudžeto pyragą bus dar labiau santykinai ar net absoliučiai mažinamas finansavimas minėtoms viešosioms reikmėms. O juk geros mokyklos, universitetai bei keliai yra gerovės valstybės dalis...

Vadinasi ta 6 proc. avantiūra yra rimta grėsmė infrastruktūrinėms, tinklinėms, bendrąjį gėrį kuriančioms šakoms. Dėl to bendrojo gėrio mažės, o bendrasis blogis prastėjančių mokinių bei studentų žinių, griūvančių tiltų, korupcijos, šešėlinės ekonomikos ir kitomis formomis bujos.

Negaliu nepaminėti ir dviejų skaičių iš juodosios statistikos: 20 000 ir 37 000. Tiek gimsta ir tiek miršta Tėvynėje kasmet. Turim minusinį gimstamumo ir mirtingumo balansą - minus 17 000. Tai blogovės valstybės požymis. Tačiau pinigų jaunų šeimų palaikymui Prezidentas neieško... Bet „išranda" milijardus ne mūsų karams.

Ir pabaigai. JAV vyksta sveiko proto revoliucija. Ją galima vadinti ir kitaip - sukilimu prieš bendrąjį blogį, už gerovės valstybę. Deja, pas mus, pone Prezidente, sveikas protas ir sąžinė tebėra nusikaltimai. Ne prieš Tėvynę, prieš dvarą. Ir tai taip pat yra blogovės valstybės ir socialinio regreso atributai.