1 nuotr.Dabartinė Lietuvos gyventojų segregacija, aplipdyta etiketėmis „vakseriai" ir „antivakseriai", „geriečiai" ir „blogiečiai" ir pan., norom nenorom primena XX a. buvusią žydų segregaciją nacių Vokietijoje ir jos okupuotuose kraštuose, taip pat JAV negrų segregaciją, oficialiai gyvavusią iki 1965 m.
Lyginti galima nebent segregacijos būdus, bet ne motyvus. Sutikime, kad žydai pasirinkimo neturėjo. Nebent emigraciją, kol ji dar buvo įmanoma. JAV negrai alternatyvos, išskyrus emigraciją, irgi neturėjo - odos spalvos juk nepakeisi. (Net Maiklui Džeksonui to padaryti iki galo nepavyko.) Be to, nei žydams, nei negrams nebuvo keliama jokia alternatyva.
Lietuvos gyventojams alternatyva keliama: skiepijimasis nuo COVID-19. Jis nebėra savanoriškas, nes beskiepiams yra įvesti suvaržymai netgi prekyboje: paleista jiems „nebūtinų prekių" sąvoka ir draudimas lankytis erdviuose bei gerai vėdinamuose prekybos centruose. Tos prekės tampa „būtinos" po skiepijimosi, gavus liūdnai garsėjantį Galimybių pasą, arba po neigiamo COVID testo. Ribotas yra ne tik testo, bet ir Galimybių paso galiojimas, tiesa, kur kas ilgesnis. Pasibaigus galiojimui, žmogui vėl grįžta buvę ribojimai ir buvusi alternatyva.
Ar Lietuvos istorijoje būta reikalavimo rinktis, norint išvengti suvaržymų ar net represijų?
Būta, ir istoriškai visai neseniai. Po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuva buvo vėl okupuota bolševikinės SSRS (faktiškai Rusijos), okupacinė valdžia ėmėsi kolektyvizacijos. Vaidinta, kad ji savanoriška, bet iš tikrųjų buvo prievartinė. Lietuvos ūkininkai buvo apkrauti didžiuliais mokesčiais ir pyliavomis, bet turėjo pasirinkimą: arba atiduodi žemę, gyvulius, padargus ir net ūkinius pastatus „kolchozui" ir pats iš ūkininko tampi „kolchoznyku", arba, geriausiu atveju, gausi mokėti dar didesnius mokesčius, kol pats panorėsi stoti į „kolchozą". Blogesniu, bet greitesniu ir paprastesniu atveju būsi išvežtas ten, kur „kolchozai" gyvavo dar iki SSRS karo su vokiečiais. Ir problemos neliks, ir bus pavyzdys kitiems užsispyrėliams.
Buvo tokia alternatyva? Buvo. Ar ne iš šios istorijos sėmėsi „išminties" dabartinė valdžia, savo nesiskaitymu su žmonėmis ir savivaliavimu primenanti okupacinę? Skirtumas nebent tas, kad neskiepytųjų nėra kur tremti.
Tiesa, jau atsiranda siūlymų steigti atskiras „vakserių" ir „antivakserių" zonas ar getus. Irgi iš istorinio pavyzdžio.
P.S. Nepaminėjau dar vienos istorinės alternatyvos, tiesa, nežinau, kiek ji autentiška. Pasakojama, kad Liucijano Želigovskio laikais (XX a. pradžia) per gyventojų surašymą lenkai įleisdavo virve lietuvį į šulinį žemyn galva ir klausdavo: lenkas tu ar lietuvis? Po kokių 5 ar 10 min. pasigirsdavo: Polak jestem! Polak!!! Irgi alternatyva.
