Prof. Vytautas Radžvilas: Beviltiškai degradavusi Lietuvos televizija

- Kaip vertintumėte lietuviškas televizijas? Kokius pliusus ir minusus matote?

- Išskyrus gerus filmus ir vieną kitą kultūrinę šviečiamąją laidą, nežiūriu nė vienos Lietuvos televizijos. Pliusai yra būtent minėtos laidos, dar galima pasižiūrėti įdomesnes sporto varžybas.

Kodėl nežiūriu viso kito? Nes visa televizija, kaip ir dauguma šalies žiniasklaidos, yra beviltiškai degradavusi. Neįmanoma nepritarti amžiną atilsį profesoriaus Arvydo Šliogerio minčiai, kad Lietuvos žiniasklaida yra pavojingesnė valstybei už visas Rusijos ir kitų priešiškų šalių propagandas. Taip yra todėl, kad televizija šiandien aiškiai ir sąmoningai yra palenkta tarnauti ne Lietuvai, bet tiems globaliems galios centrams, kuriems Lietuva visų pirma yra politiškai nesavarankiška ekonominė kolonija. Galima drąsiai teigti, kad padėtis vadinamajame nacionaliniame transliuotojuje yra gerokai blogesnė, negu liūdnos atminties direktoriaus Kuolelio laikais. Lietuvos radijas ir televizija užsiima atvira antitautinių ir antivalstybinių idėjų propaganda, kuri daugeliu atžvilgių yra ciniškesnė ir primityvesnė, negu sovietmečio laikais. Yra diegiama vadinamoji globalios Lietuvos ideologija, kuri iš esmės yra ne kas kita, o vakarietiška to paties komunizmo, iš kurio tokiais vargais manėme išsilaisvinę, versija. Ta propaganda kai kuriais atžvilgiais efektyvesnė, nes ji yra paslėpta, didelę jos dalį įvelkant į pramogų formą. Štai kodėl matome sukrečiančius visuomenės mankurtinimo vaizdus, juk tokios akcijos, kaip liūdnai nuskambėjusi eisena prieš rasizmą, iš tikrųjų parodė, kokio tipo žmonės kuria mūsų televiziją. Tai žmonės, kurių sąmonėje, vaizduotėje, net atmintyje nebėra tokių sąvokų, kaip Dievas, Tauta, Tėvynė, šeima. Formuojami naujieji žmonės, kuriuos teisiogine to žodžio prasme galima vadinti savos rūšies žmogaus pavidalo biomase.

Kalbame ne apie paprastą ideologinį doktrinavimą, bet tiesiogine to žodžio prasme Lietuvos istorijoje dar neregėtą elementarų tautos nužmoginimą. Šitos tendencijos televizijoje pradėjo aiškiai stiprėti po 2004 metų, kai tapome Europos Sąjungos nariais, bet lemiamas lūžis įvyko per buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo dešimtmetį, kai buvo kryptingai naikinama viskas, kas mus darė ne tik tauta ir valstybe, bet ir žmonėmis. Neatsitiktinai naujoji LRT vadovybė buvo paskirta beveik baigiantis antrajai buvusios prezidentės kadencijai. Naujoji LRT valdžia buvo paskirta tam, kad tęstų ir užbaigtų juodą darbą. Ir jeigu tai nebus sutabdyta, Lietuvai neišvengiamai reiškia mirtį.

- Kada jūs, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, turintis priešingą nuomonę į daugelį dalykų nei peršama oficialioji, buvote kviestas į TV studiją, sakykime, diskusijai įvairiais politiniais klausimais?

- Jau per Europos Parlamento rinkimus paaiškėjo, kad vengiama bet kokių diskusijų su mumis, ir konkrečiai su manimi. Todėl kad tas režimas ir ši ideologinė sistema traška Europos Sąjungoje, JAV, pirmieji trūkinėjimo požymiai ryškėja ir Lietuvoje, o prieš pabaigą būna nepaprastai suintensyvinamas ir tampa tiesiog brutalus ideologinis smegenų plovimas. Bet jie žino, kad moraliniu, intelektualiniu požiūriu tos jėgos, kurios remia globalios Lietuvos viziją, yra tokioje pat padėtyje, kokioje 1986-1987 metais, tai yra Sąjūdžio išvakarėse, buvo sovietiniai propagandininkai. Diskutuoti jie tiesiog yra nepajėgūs. Todėl temoka viena - gniuždyti ir neleisti kalbėti. Skirtumas tik tas, kad tada buvo galima lengvai patekti į kalėjimą ar kitaip patirti represijas, o dabar jie bailiai taiko totalinės cenzūros, informacinės blokados taktiką. Todėl neatsimenu, kada buvau kur nors kviestas.

- Tad kausimas, ar LRT atspindi skirtingas visų visuomenės grupių nuomones yra perteklinis, ar ne?

- Šiuo atveju iš tiesų perteklinis. Noriu pasakyti, kad po tariama nuomonių įvairove iš tiesų slypi viena įtvirtinta ideologinė sistema, kuri kitokias nuomones šalina dar žiauriau, negu anoji sovietinė sistema. Ką turiu omeny? Vis dėlto ana ideologinė sistema dar skaitėsi, arba bent atsižvelgdavo į faktą, kad mes esame katalikiška šalis, buvome didingą valstybingumo tradiciją turinti tauta, kad tarpukariu turėjome savo valstybę, ir todėl, nors ir būdavo stengiamasi kritikuoti, trinti, klastoti mūsų istoriją, bet vis dėlto tokių dalykų, kad būtų atvirai tyčiojamasi iš mūsų šviesiausių žmonių, iškiliausių tautos lyderių, sovietmečiu nebuvo.

Paskutinis šiandienos patyčių įrodymas - pliažas Lukiškių aikštėje birželio 23-iosios išvakarėse - yra tos pačios nuosekliai vykdomos ideologijos dalis. Be abejo, tokie veiksmai nebūtų buvę galimi be parengiamojo idėjinio auklėjamojo darbo, kurį kaip tik ir darė mūsų šaunioji LRT.