Profesorius Povilas GYLYS: Šiandien Lietuvoje klesti idiokratija (II)

- Ne veltui savo straipsnių rinkinį 2013 metais buvot pavadinęs „Lietuviai - tauta, kuriai valstybės nereikia"...

- Vos tik ji pasirodė, iš karto knygynai ją užblokavo - tokia lietuviška demokratija, tokia minties laisvė. Beje, kodėl „Respublika" ir „Vakaro žinios" neplatinamos prekybos centruose? Aš suprantu, kad jų vadovams taip liepė, bet, broliai kapitalistai, juk žinote, kas yra demokratija, žinote, kad veikiate Europos Sąjungos, drebančios dėl žmogaus teisių visame pasaulyje, ir NATO šalyje. Mano, kaip „Respublikos" skaitytojo, teisės pažeistos, nes aš noriu tą leidinį skaityti. Iš esmės tai normalus patriotinis leidinys su visais jo trūkumais. Bet jo kryptis teisinga. Čia gi ne kokia pornografija. Bet pornografiją platins, o „Respublikos" - ne.

- Blokuotoje jūsų knygoje yra ir jau minėti „Septyni neginkluoto valstybės naikinimo būdai". Jūs juos nusižiūrėjot iš gyvenimo?

- Taip, gana ilgai kaip socialinių mokslų atstovas stebėjau Tėvynėje vykstančius procesus ir priėjau prie išvados, kad didžiausia grėsmė mūsų valstybei yra ne rusų tankai, bet mūsų „elito" tamsuoliškumas arba piktybiškas elgesys valstybės atžvilgiu. Naujausi faktai: pabėgėlių srautai parodė, kad valstybės siena visiškai kiaura, kad kariniu požiūriu jokiai gynybai nepasiruošta. Kyla klausimas, ką tris dešimtmečius praktiškai valdydamas Lietuvą veikė faktiškasis jos vadovas? Na tas, kurį dvaras nori įprezidentinti. Ogi išmušinėjo iš tautos patriotizmą, kuris gyvybiškai svarbus karo grėsmių akivaizdoje. Tobulino ir skatino septynis neginkluotus valstybės naikinimo būdus, skaldant ir priešinant žmones, nukultūrinant Tautą, menkinant jos intelektines galias, klampinant į nuolatinį ginčą dėl istorinės praeities vertinimo ir skatinant užsienio politiką, neatitinkančią nacionalinių interesų.

- Galėtumėt išskirti, kuris iš paminėtų valstybės griovimo būdų yra kertinis?

- Tai visa sistema. Apibendrintai galima sakyti, kad tai yra dvasinio dusinimo kelias: neleisk susiformuoti teisingai patriotiškai valdžiai, amžinomis reformomis ribok jaunimo galimybes lavintis, neutralizuok inteligentiją, visuomenę ginkluok vienintele „tiesa", tolink teisę nuo teisingumo, neleisk burtis patriotinėms jėgoms ir pan.

- Bet greičiausiai tai ne vieno žmogaus jėgoms?

- Žinoma, ne. Aš turiu susidaręs valstybės griovėjų sąrašą,

- Ką įrašytumėt pirmuoju numeriu?

- Pirmuoju numeriu eina žinomas žmogus ir jam konkurentų nėra (jis jų tiesiog neturi). Tai mūsų šalies faktinis vadovas Vytautas Landsbergis. Bet aš vis dažniau pagalvoju, kad antras žmogus sąraše turėtų būti Gedvydas Vainauskas, kuris kelis dešimtmečius dideliu laipsniu (dabar jau mažesniu) kontroliuoja viešąją informacinę erdvę ir yra smarkiai prisidėjęs prie Lietuvos valstybės degradavimo bei tam tikros dvasinės visuomenės būsenos formavimo. Tačiau į šį valstybės griovėjų sąrašą įeina ne tik „Komjaunimo tiesa", kuri taip ir netapo „Lietuvos rytu" , bet ir LRT, visi didieji informaciniai portalai, visos „minutės" ir valandos, - redakcinės figūros, kurios, molėtiškai šnekant, yra kaip kaptūras uždėtas ant Tautos smegenų, - dvaro šeimininkų. Tai yra šėtoniška, sujauktį protuose ir veiksmuose sukelianti veikla,- tik nereikia čia ieškoti velnio kanopų. Čia mes kalbame apie dvasinį blogį, kuris yra viešasis blogis.

Vienas iš tokių blogių yra pilietinė apatija. Jeigu jos nebūtų, jei šimtas procentų rinkėjų būtų atėję balsuoti, mes turėtume kitokią valdžią. Ne idealią, bet ne tokią tragišką. Seime šiandien būtų vienas kitas ar keliolika landsbergininkų. Bet ne dauguma. Bėda ta, nėra protingų padorių žmonių paklausos nei visuomenėje, nei Seime, užtat nėra ir pasiūlos. Pats patyriau, kaip sunku įkalbėti padorų ir kvalifikuotą žmogų eiti į politiką, jei jis mato, kad kitą garbingą žmogų be jokių skrupulų išvoliojo purve, apipylė pamazgomis, kokia nors „Komjaunimo tiesa". O jeigu iš tavęs atima pagrindinį politinį turtą - tavo gerą vardą, tu ir padaryt nieko negali, nes geras vardas yra galios, įtakos šaltinis. Prisiminkim nusipelniusį Lietuvai Justiną Marcinkevičių: ir jį bandė išpurvinti, nors jis net nepretendavo į jokią valdžią...

- Bet jis pranoko „faktinį" šalies vadovą moraliniu autoritetu...

- O jeigu būtų ėjęs į politiką, būtų išvolioję kaip reikiant. Kaip išvoliojo Vytautą Petkevičių, ne idealią asmenybę, bet, jį pažinojęs ir net su juo vakarojęs, tarti, kad jis buvo blogas žmogus, blogas pilietis, aš negaliu; iki šiol jo vardas neatplautas. Beje, vienas iš rinkimų mitų: duokit mums rinkti asmenybes! Dabartinėje valdančiojoje koalicijoje 37 parlamentarai išrinkti vienmandatėse - tarp jų ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis. Tai ko nesidžiaugiat išsirinkę šitas personas? Kodėl nerinkote asmenybių? Vilniaus vienmandatėse nė vienas opozicijos žmogus rinkimų nelaimėjo. Lygiai taip nelaimėjo ir opoziciniai „liliputai", būdami patys sau dideli ir nė už ką nesutikę vienytis. O politikoje reikia galios, ji yra iš kelių elementų: idėja, lyderis, struktūra, pinigai. Pinigai irgi svarbūs- net bažnyčios gyvena ne iš šventosios dvasios. Tada ir kyla klausimas, ar jie yra projektai ar jie yra idiotai? Beje, aš įsitikinęs, kad opozicinis judėjimas yra tam tikru laipsniu kontroliuojamas spectarnybų. Tai yra įprasta autoritarinių režimų praktika.

- Jeigu nuo senovės graikų idiotu vadintas žmogus, kuris nesupranta viešųjų interesų, vadinasi, rinkimus ignoruojančius drąsiai galėtume vadinti idiotais?

- Taip. Rinkimų teisę turinčius Lietuvos žmones skirstau į piliečius ir paso nešiotojus. Deja, paso nešiotojų - diduma, jie neatlieka savo pilietinių pareigų, bet reikalauja asmeninių teisių, o tuo metu tikri piliečiai yra daužomi, yra slopinami, jie neturi prieigos prie informacinių kanalų.

- Panašu, kad nemažai paso nešiotojų rastume ir viešųjų interesų atstovų, arba, anot jūsų, dvaro aplinkoje. Štai vienoje laidoje girdėjau, kad užsienio reikalų ministras, atsakydamas į klausimą, ar jo sūnūs eis tarnauti į Lietuvos kariuomenę, leido suprasti paliekantis jiems apsisprendimo teisę...

- O kur viešas interesas stiprinti šalies karinį saugumą? O, šita šeima yra ypatinga. Gali spindėti visom chameleono spalvom. Nors kartais man jos gaila, kadangi ji į Lietuvos istoriją įeis kaip nemėgstamiausia šios epochos šeima. Lietuvos trijų dešimtmečių istorijoje, nesvarbu ar išliks valstybė ar neišliks, ji yra juodžiausia dėmė. Įsivaizduojat, šiandien gilėjanti ekonominė krizė, mes pasauliniame kare, o kuo mūsų parlamentas užsiiminėja? Vytauto Landsbergio įprezidentinimu. Juk jeigu juo buvai, tai kokių įstatymų, broleli, reikia? Buvai Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas - kolektyvinis organas, ir viskas tuo pasakyta. Mūsų šaliai padarei didžiulę žalą jau vien tuo, kad įvilkai, įtraukei ją į autoritarinę sistemą. Kokia čia demokratija, broleli, - prie „tatos" kai kuriais požiūriais gal net blogiau, negu prie „batios".

- Pavyzdžiui?

- Reiktų palyginti politinių susidorojimų skaičių. Pavyzdžiui, dėl to, kad Baltarusijoj demokratijos nėra, net į vadinamąjį laisvės kelią bėgta su vėliavėlėmis, o kur ta demokratija Lietuvoje? Na, gerai, Sviatlana Cichanouskaja - opozicijos lyderė, bet mes negalime Baltarusijai paskirti prezidento, - tai gali tik patys baltarusiai. Dabar skaitau apie tai, kad ji gali būti KGB projektas mums apkvailinti ir panašu, kad to pasiekti sukėlus eilinę isteriją, pavyko. Jau sakiau, kad Lietuvai būdingas valdymas per isteriją, tiek dėl Astravo atominės elektrinės, tiek, beje, ir dėl Ukrainos. Nors visais atvejais turėtų būti racionali reakcija, analizuojant Lietuvos interesus grėsmės akivaizdoje, o ne keičiant ją tomis pačiomis vėliavėlėmis ar, pvz., D.Grybauskaitės entuziazmu blokuoti Kaliningrado sritį. Tokiu atveju imi galvoti, kad panašių siūlymų autoriai yra Kremliaus agentai, o jų misija - provokuoti konfliktą. Yra ir kitas variantas - kad tokie ir į juos panašūs yra ne idiotai, o medicininiai kvailiai.

- Užtat ir norisi klausti, ar visuomenės intelektinio lygio kėlimas nėra viena svarbiausių valstybės saugumo garantijų?

- Be abejo, taip. Bet bėda ta, kad vyksta gana greitas visuomenės debilizavimas. Žmonės sunkiai skiria gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo ir pan. Pasikartosiu, nors žmonės kasdien kartoja žodžius „valstybė", „demokratija" ir t.t., jie nesuvokia tų terminų prasmės. Vadinasi, reikia mokytis, šviestis. Deja, procesas stringa. Po ranka turiu straipsnį iš amerikoniško žurnalo „The Psychology", kuriame kalbama apie Amerikos debilizavimą. Pagrindinė jo mintis yra ta, kad jų visuomenėje melas cirkuliuoja tomis pat teisėmis, kaip ir tiesa, kad jaunoji karta nusileidžia išprusimu savo tėvams, ir tai pirmas kartas žmonijos istorijoje. Žinoma, kompiuterio klavišus ji spaudo geriau, bet jos istorijos, geografijos, visuomeninių dalykų supratimas dažnai žemesnis, negu tėvų kartos. Yra du paaiškinimai: nūdienė pedagogika grįsta pataikavimu mokiniui ar studentui ir viešpataujantis hedonizmo kultas. Taip ir mes visi debilėjame per mūsų vaikus ir anūkus. O ką mes užsiauginom per tris dešimtmečius Lietuvoje? Mankurtizmą ir švonderizmą, kurie tik plinta, destabilizuodami visuomenę, nors žmonėse tebėra gyvas teisingumo poreikis. Iš to kyla revoliucijos, deja, tik labai retai jos atveda prie tų rezultatų, kurių nori jų ideologai. Taip nutiko ir mums: buvom sąjūdiečiai, galvojom atstatysim valstybę...

- Na, ir atstatėme, tik neimdami domėn, kad įslaptinti kagėbistai tikrai neprisideda prie valstybės saugumo...

- Žmonės naiviai galvoja, kad šiandien liustraciją pakanka tik paskelbti, ir procesas pajudės iš mirties taško. Tačiau kai paskelbsim, kaip manot, kas aktyviai sieks vadovauti šiam kagėbistų išaiškinimo procesui. Ogi liustruotini. Kas, galvojate vadovaus? Komisijos pirmininkas bus Vytautas (?) Landsbergis. Naivūs žmonės nežino, kaip politikoje viskas vyksta. Rinkimai yra puikus būdas įvykdyti realią liustraciją, tačiau, žmonės turi žiūrėti, ką jie renka. Bet nežiūri. Todėl mano prietelius lengvai suskaičiuoja bent septynis dabartiniame Seime esančius KGB žmones, jų vaikus ir anūkus.