2 nuotr.Vakar Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus kreipimąsi, kuriuo prašoma pasisakyti, ar teismai gali priteisinėti teisėjams ir valdininkams kompensacijas už per krizę sumažintus atlyginimus, jei Seimas nėra patvirtinęs kompensavimo tvarkos. Nutarimą dėl to, ar teisėjams ir valdininkams galima per teismus susigrąžinti krizės praradimus, KT skelbs šiandien.
Apie tai, kodėl valdininkai ir teisėjai prie valstybės pinigų puola tarsi maitvanagiai, užuodę grobį, „Respublika“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesoriumi, habilituotu fizinių mokslų daktaru Vytautu DAUJOČIU.
- Į teismus dėl sumažintų atlyginimų kreipiamasi ne po vieną ar kelis, o teikiant kolektyvinius skundus. Bylinėtis su valstybe dėl krizės praradimų teisėta, bet ar moralu?
- Teisė ir moralė pas mus skirtingi dalykai. Teisėtumas dar nereiškia teisingumo. Juk įstatymus ne šventieji kuria, paskui jie atitinkamai išaiškinami. Paaiškinama, kad įstatymai nedraudžia, kad teisėta. Bet tai dar nereiškia, kad teisinga.
- O kur valstybinis mąstymas? Nejau visi žiūri tik kaip tempti grobį į save?
- Būtent. Pas mus seniai jau vartoja tokį terminą, kuris tiksliai apibūdina dabartinę situaciją: valstybė yra neįvykusi. Įvyko perėjimas iš Tarybų Sąjungos į Europos Sąjungą, bet mąstymas liko tas pats. Kai kam svarbu, kaip čia vietoje geriau prasigyventi, o valstybiškai tegul už mus mąsto Briuselyje.
- Tačiau ar neabsurdiška, kad valstybė apskritai turi kompensuoti valdininkams ir teisėjams krizės nuostolius? Privačiame sektoriuje darbuotojams per krizę algos irgi mažėjo...
- Tai visiškas absurdas. Visiems aišku, kad tuo metu buvo krizė ir turėjome susiveržti diržus, gyventi pagal turimų pajamų lygį. Keista grįžti atgal ir kompensuoti tai, jog reikėjo solidarizuotis, pasispausti. Jei taip į viską žiūrėsime, galime netyčia prisiminti, kad Lietuvoje dar ir baudžiava buvo, kad žmonės tada irgi neteisėtai buvo skriaudžiami. Grįžkime iki tų laikų ir kompensuokime. Skaičiuoti, kad kitados blogai gyvenome ir už tai mums turi būti sumokėta, - absurdas. Galime suprasti, kad jei žmonės buvo ištremti į Sibirą, jiems skriaudą reikia kompensuoti, nes jie buvo nukentėję. Bet visiška nesąmonė kompensuoti prastesnius laikus, nes kaip būna pakilimų, taip būna ir nuosmukių.
- Pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė trijų Lietuvos teisėjų skundą dėl per ankstesnę 2000 metų ekonominę krizę sumažintų atlyginimų. Strasbūro teismas tada pasisakė, kad atlyginimų mažinimas nesukėlė grėsmės pragyvenimui, atitiko bendrojo gėrio principą. Kodėl KT į teisėjų atlyginimų mažinimą pažiūrėjo kitaip?
- Jei kam nors naudinga, tada ir remiamasi tomis europinėmis normomis. Bet KT teisėjams buvo asmeniškai nenaudingas toks nutarimas, nes norėjosi atsikurti algas. Kai nenaudingi Europos teismų išaiškinimai, išvis stengiamasi jų nepastebėti. Aišku, kad visur galioja bendrojo gėrio principai, aišku, kad kai užeina blogesni laikai, visi susiveržia diržus, kažkiek pakenčia ir galų gale sulaukia geresnės padėties. Bet, matyt, turime visuomenės grupių, kurios tiesiog negali blogiau gyventi ir privalo atsiimti skriaudą už praėjusius laikus. Pas mus per teismų sprendimus absurdo dalykai tampa realybe.
KT dabar turi didžiausią jėgą ir jau net gali pats save aprūpinti. O nuo jo nusirideno viskas dar tolyn per kitus klanus. Paskutinėje vietoje - didžioji žmonių masė, kuri šiek tiek jėgos turi tik per rinkimus. Bet ir tai rinkimų technika tiek ištobulinta, kad tie patys visada išlieka valdžioje.
- KT nagrinės kreipimąsi ir dėl teisėjų valstybinių pensijų mažinimo. Teisingumo ministerija rengia tvarką, kuria numatoma sumažinti teisėjams valstybines pensijas. Bet teisėjai prieš tokį sumanymą šiaušiasi ir prašo KT užtarimo. Nejau teisėjams negana? Juk jie gauna ne tik senatvės, bet ir valstybinę pensiją...
- Jiems turbūt negana. Tos valstybinės pensijos, mano nuomone, yra absurdas. Deja, tai yra visuose visuomenės sluoksniuose. Aš pats dirbu universitete, tai galiu pasakyti, kad yra ir mokslininkų pensijos. Jos mokamos prie senatvės pensijos.
Nors faktiškai ir aš į ją pretenduoju, vis tiek manau, kad tai absurdas. Tai privilegijos tam tikroms grupėms. O kodėl nėra valstybinių pensijų mokytojams, kodėl nėra gydytojų valstybinių pensijų? Ar jie mažiau svarbų darbą dirba? Ar ne paprasčiau būtų didinti senatvės pensiją, o ne suteikti kažkokias atskiras? Nes dabar išeina, kad teisėjai ir dar keletas grupių yra išskirtinės. Tai privilegijų sistema.
Prisimenu, pačioje Nepriklausomybės pradžioje vienu pirmųjų įstatymų, kurį priėmė Aukščiausioji Taryba, buvo panaikinta privilegijų sistema. Sovietų Sąjungai žlungant, vienas iš šūkių buvo, kad reikia baigti su tomis komunistinėmis privilegijomis. Bet viskas grįžo. Ir grįžo didesniu mastu.
Tos grupės, kurios galingesnės, turi privilegijas, jos turi didesnes valstybines pensijas, turi priedus, jiems pirmiausia atlyginimai atkuriami.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
KT: teisę dėl kompensacijų už sumažintus atlyginimus galima ginti teisme
Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus kreipimąsi dėl sumažintų atlyginimų kompensavimo, konstatavo, kad, Seimui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą, asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
KT taip pat pažymėjo, kad Seimas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui.
Šis protingas laikotarpis yra nustatomas, įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo reikalavimu, teigiama KT pranešime spaudai.
Sprendime pažymėta ir tai, kad kol Seimas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį, ir nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai įmanoma kompensuoti praradimus.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.
Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius su prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo 2013 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimu asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.
Pareiškėjas siekė išsiaiškinti, ar konstituciškai būtų pateisinamas tokio kompensavimo mechanizmo nenustatymas tam tikrą laiką arba jo įgyvendinimo atidėjimas atsižvelgus į valstybės ekonominę padėtį, taip pat ar asmenys, turintys teisę į tokias kompensacijas, gali ją įgyvendinti teismine tvarka, kol Seimas nėra nustatęs šio kompensavimo mechanizmo.
Respublika.lt, Eltos inf.
