2 nuotr.Žemės referendumo iniciatyvinės grupės vadovas Pranciškus Šliužas specialiame interviu „Respublikai“ teigia, kad prie referendumo sėkmės prisidėję žmonės supurtė valdžią ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje turi galimybę sugrąžinti valstybės valdymą į tautos rankas.
- Kai kalbate su referendumo oponentais, jie jums visada bando primesti visai kitus tikslus, nei skelbiate oficialiai. Paprastai šnekama, kad arba kuriate naują partiją, arba ketinate išstoti iš ES. Kodėl valdžia taip bijo kalbėti apie tikrąją referendumo prasmę?
- Valdžia labiausiai bijo, kad Lietuvos piliečiai perims šalies valdymą. Tai yra elementaru, nes jeigu mes įteisiname referendumą kaip sprendimų priėmimo mechanizmą, vadinasi, kiekvieną kvailą valdžios sprendimą galima paralyžiuoti tokiu būdu. O valdžioje dominuoja ne tiek kvailybė, kiek absoliutus gobšumas. Galiu drąsiai tvirtinti, kad beveik pusę Lietuvos teritorijos vienokiu ar kitokiu būdu valdo dabar valdžioje esantys žmonės. Tas teritorijos grobimas vyksta neatsitiktinai, nes dabar ir arkliui aišku, kad pinigai pasaulyje nuvertėja, jų laikymas netenka jokios prasmės. Pinigų pasaulyje prispausdina bei kitaip prileista tiek, kad niekas jų jau nesuskaičiuoja. O šiuo atveju, t.y. perimant teritoriją, įvyksta pinigų materializavimas. Žemė tampa didžiuliu turtu. Ypač Lietuvos teritorija yra labai vertinga tiek geografiniu, tiek ir gamtiniu požiūriu, todėl bet kokia investicija į mūsų žemę yra labai reikšminga. Todėl tie veikėjai valdžioje, perėmę ir privatizavę žemėtvarkos tarnybą, kraunasi sau kapitalą ir tikisi jį brangiai parduoti. Žemėtvarka teoriškai yra grynai valstybinė funkcija, o ji yra visiškai privatizuota. Žemėtvarkininkai vykdo valdžiažmogių užsakymus nuo pat vadinamosios reformos pradžios. Pats stovėjau prie tos reformos pradžios. Tai nebuvo jokia reforma. Tai buvo Lietuvos sudraskymas gabalėliais siekiant pasipelnyti. Todėl jie dabar bijo, kad žmonės perims valdymą į savo rankas.
- Visi jaučia referendumo iniciatyvos informacinę blokadą. Dėl valdžios - viskas aišku, ten vyrauja asmeninis interesas pasipelnyti... Tačiau didžioji dauguma žiniasklaidos yra privačiose rankose. Ko bijoti?
- Beveik visos televizijos yra valdomos užsienio kompanijų. Dauguma laikraščių, žurnalų, interneto portalų, radijo stočių yra privačiose rankose, daugelis tų savininkų taip pat yra arba užsieniečiai, arba nuo jų priklausomi. Išimtis - lietuvių nacionalinis dienraštis „Respublika“ nebijo rašyti tiesos.
- Nepaisant trukdžių, referendumo iniciatyva, atrodo, juda pirmyn. Sisteminė žiniasklaida dabar pučia baimės burbulą, esą referendumui nugalėjus viskas žlugs. Kas konkrečiai žlugs?
- Tačiau tauta vis tiek sugebėjo mobilizuotis. O baimė iš to ir kyla, nes mes atstovaujame visuomenės interesui. Mes - tai referendumo iniciatyvinė grupė, mūsų sukurta struktūra ir mus palaikanti žiniasklaida - akivaizdžiai nugalėjome šioje nelygioje kovoje. Šiuo atveju visuomeninės kooperatinės nuosavybės gynyba, kurią mes visi vykdome, visiškai nesutampa su tų privatininkų interesais. Todėl jie ir priešinasi. Nes dabar 99,9 proc. viso Lietuvos turto yra užvaldyta gobšuolių, kuriems tautos interesai nerūpi. Net Konstitucijoje įteisinta tik privati nuosavybė - ten nėra nei kooperatinės, nei valstybinės nuosavybės, o šios trys nuosavybės formos normalioje valstybėje turi funkcionuoti lygiomis dalimis. Tik tada yra reali konkurencija ir normalus padėties vertinimas. O dabar dominuoja privatininkų monopolis: kas stovi arčiausiai lovio, tas savinasi ir patį lovį. Visi oponentai mėgsta aiškinti, kad tai yra tik emocijos... Mes jiems kišame po nosimi Konstituciją, o jie aiškina apie emocijas. Baisiausia, kad jie yra akli ir net nenori praregėti. Vadinasi, reikia tvoti kumščiu. O tas kumštis šiuo etapu yra pats referendumo mechanizmas, kurio jie ir bijo labiausiai, todėl vadina visa ko žlugimu... O žlugs jų monopolinis privatus partinis valdymas ir bus pakeistas tautos valdymu arba tautovalda. Klestint partinei nomenklatūrinei diktatūrai dabar keli partijų savininkai tarpusavyje susitaria, įkuria sindikatą arba klasterį ir uzurpuoja visą valdžią.
- Jūsų įvardytas klasteris jau skleidžia gandus, esą Konstitucinis Teismas (KT) uždraudė referendumo iniciatyvą kaip prieštaraujančią Europos teisei, vadinasi, ir pačiai Konstitucijai. Ne be reikalo „delfio“ portale atsirado Vytauto Landsbergio straipsnis, beje, net keturis kartus keitęs pavadinimą, skelbiantis, esą KT „užkirto kelią šliužams“...
- Labai juokinga buvo matyti tą pavadinimų kaitaliojimą, supykus net pačiam straipsnio autoriui... Tai rodo jų sutrikimą ir blaškymąsi, o kartu ir baimę. O pasakos apie tai, kad KT neva uždraudė referendumą, yra spekuliacija ir bandymas išmušti mus iš vėžių. Būtent mes, t.y. tauta, ir sprendžia paties Konstitucinio Teismo egzistavimą, nes tautos suverenitetas yra aukščiau už bet kokį KT. Be to, į KT niekas niekada nesikreipė dėl šito referendumo. Jie ten svarstė straipsnį apie bankus, t.y. nieko bendra neturinčią problemą su mūsų referendumu. Konstitucija yra viršesnė už visus vadinamuosius tarptautinius įsipareigojimus, o ką kalbėti apie visokių aiškiaregių bei teisės burtininkų sprendimus. Šiuo spekuliaciniu pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ko gero, mums ruošiasi pakišti kiaulę. Jie gali užkirsti kelią referendumui, nepaisant to, kad visos jų pastangos dėl parašų tikslinimo ir tikrinimo beviltiškai žlugo. Tačiau mes nepasiduosime.
- Ką darysite, jeigu VRK pasakys, kad 321 tūkst. piliečių valia yra niekas, palyginti su kažkokia ES sutartimi, kurios niekas net valdžioje neskaitė? Kita vertus, valdžia gali paskelbti referendumą pačiu nepalankiausiu metu, t.y. vidurvasarį, kad nebūtų įmanoma surinkti žmonių.
- Vasaros mes nebijome, nes jaučiu, kad žmonės jau bunda. Jie ateis į referendumą bet kuriuo metu ir susirinks tikrai daugiau nei pusė visų registruotų rinkėjų. Jie gali čia daryti kaip nori. O jeigu VRK ignoruos aiškiai pareikštą tautos valią, valdžia pamatys lietuvišką Maidaną. Kiekvieną dieną skambina žmonės ir siūlo vis įdomesnes pasipriešinimo valdžios savivalei idėjas net iki naujo Baltijos kelio imtinai. Galiu tik pasakyti, kad bet kokiu atveju mūsų kova bus teisėta, nes ir Konstitucijoje parašyta, kad tauta turi teisę priešintis, gindama demokratiją ir teritorinį valstybės vientisumą.
Mes siekiame, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti atšaukiami tik referendumu ir niekaip kitaip. Juk jeigu bus kitaip, tai per kraujus surengto referendumo sprendimus Seimas kelių veikėjų balsais galės pakeisti per 5 minutes...
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
