„Rizika“, su kuria susiduria KT teisėjai

Pinigus galima vertinti visaip. Tarkim, kaip nesąmoningų pavyduolių pavydo išraišką. Nes oficialiai teigiama, kad dideli teisėjų atlyginimai užtikrina teismų - teisingumo vykdytojų - nepriklausomybę. O gal atvirkščiai? Kuo didesnė alga, tuo žmogus jos labiau bijo netekti. Bėdžiui kas? Darbdavys nesumokėjo - kepurę ant galvos ir išdrožia į Norvegiją ieškoti geresnio gyvenimo. O teisėjas - kuo didesnė alga, tuo labiau prie savo statuso ir kėdės prisivirinęs. Labiau nuo algos priklausomas. Nes kuo didesni pinigai, tuo labiau nesinori jų prarasti. Dėl ko žmogus labiau liūdėtų? Praradęs vieną centą ar tūkstantį? Ir taip aišku, koks būtų atsakymas.

Psichologai dabar sugalvoja keisčiausių, įvairiausių priklausomybių. Netgi nuo batų, klijų, maisto, darbo ar sekso. Kai kurias priklausomybes (nuo narkotikų, alkoholio) gydo priklausomybių centrai. Tačiau pati populiariausia ir seniausia žmogaus priklausomybė yra nuo pinigų. Egzistuojanti nuo to laiko, kai žmonės pradėjo jais atsiskaitinėti. Tad, atsižvelgus į teisėjų atlyginimus, patys nepriklausomiausi yra apylinkių teismų teisėjai. Nes jų algos mažiausios. O labiausiai priklausomi - Konstitucinio Teismo teisėjai. Nes jų algos didžiausios. Tad teismo, kaip vienos iš valdžių, įrašytų Konstitucijoje, nepriklausomybė yra utopinė. Nes šios gražios utopijos dalyviai yra žmonės. Ir kuo aukščiau per teismo pakopas pakyla, tuo labiau suvaržyti pinigais. Baimės jų netekti. Politikams neįtikus. Tarkim, priėmus KT sprendimą, aiškiai nepalankų valdantiesiems.

Ar teko girdėti bent apie vieną KT teisėją, kuris savo noru būtų pasitraukęs iš posto neišbuvęs kadencijos? Ar taip nesutikęs su savo kolegų sprendimais, kad trinktelėjęs durimis ir viešai juos sukritikavęs? Tačiau jei visi sutinka, vadinasi, visi įtinka. Visi Konstituciją aiškina taip, kaip reikia politikams. Ir saugo savo atlyginimus, privilegijas, teisę į didelę pensiją. Nors, eilinio Lietuvos žmogaus akimis, tokios didelės pensijos jau nepadorios. Visai neatspindinčios realių finansinių šalies galimybių ir kilpa „Sodrai“.

Ar žmonės, kurie tikisi Lietuvoje nepadorių pensijų, iš principo gali būtų padorūs? Iš tikrųjų socialūs? Neužduokime tokio filosofinio klausimo. KT teisėjai į jį neatsakys. Atsakys, kad labai sunkiai dirba. Konstituciją saugo kaip lėlę Barbę. Tačiau žmonės labiau suprastų, jei dideli atlyginimai ir pensijos būtų skiriami „Aro“ vyrams. Ugniagesiams gelbėtojams. Išminuotojams. Ar tiems teisėjams, kurie teisia recidyvistus, maniakus, žmogžudžius. Tai darbai, iš tikrųjų susiję su rizika. O KT teisėjas susiduria tik su rizika neįtikti politikams. Konstitucija neįkąs. Nes tapo tik grožine literatūra.