Rolandas PAKSAS: Karo „vanagai“ užkapos kiekvieną, kuris išdrįs prabilti apie taiką

Negęstančios karo pašvaistės ir pralietas kraujas tarsi siunčia grėsmingą perspėjimą: laikas sustoti. Tačiau sustabdyti pagreitį įgaunančią karo mašiną darosi vis sunkiau. Tai rodo didžiulis Europos politikos lyderių priešiškumas Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pastangoms užbaigti karą Ukrainoje.

Kardinalūs politinės transformacijos procesai, prasidėję vienoje galingiausių pasaulio demokratijų - Jungtinėse Amerikos Valstijose byloja, jog šimtametis šios šalies elgesio modelis keičiasi.

Nors dar vakar galėjo atrodyti, kad Amerika tiki, jog istoriją galima palenkti ir kad pasaulis, jeigu jis iš tikrųjų nori taikos, turėtų naudotis Amerikos moraliniais principais.

Vakarų kultūros puoselėtus moralinius principus ir demokratines vertybes uzurpavus karo šaukliams bei politiniams demagogams - tiek už Atlanto, tiek Europoje senoji pasaulio tvarka susvyravo.

Šiandien karo „vanagai" skrenda užkapoti kiekvieno, kuris išdrįsta prabilti apie taiką - nesvarbu, ar tai būtų popiežius Pranciškus, ar prezidentas Donaldas Trumpas.

Moraliniai principai tampa niekiniai - juos keičia sektantiški giluminės valstybės santykiai ir propaganda, dosniai maitinama mokesčių mokėtojų pinigais bet kuriame pasaulio taške.

Nežiūrint tvyrančio informacinio vakuumo prezidento Donaldo Trumpo politikos atgarsiai tiesiogiai palietė ir Lietuvą.

Elono Musko neseniai paviešinti dokumentai vienareikšmiai byloja, kad JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ir filantropo Georg'o Soroso struktūros darė tiesioginį poveikį užsienio valstybių politiniams procesams tame tarpe ir valstybės perversmui, įvykdytam Lietuvoje 2003 metų rudenį - 2004 metų pavasarį.

Pilietinė visuomenė Lietuvoje turėjo ne vieną galimybę įsitikinti, kokiais „moralios politikos standartais ir teisės viršenybės principais" manipuliavo interesų grupės, prisidengusios tariamai misionieriška Jungtinių Amerikos Valstijų vertybine politika.

Nacionaliniame sąraše - ne tik valstybės įmonių, svarbiausių energetikos objektų perėmimo, žiniasklaidos priemonių sunaikinimo operacijos, bet ir brutalus neteisėtas Centrinės žvalgybos valdybos kankinimų kalėjimo įkurdinimas, ir galiausiai - valstybės perversmas.

Dar visai neseniai atrodė, kad naujausių laikų Lietuvos istorija liks retušuota dėl neprieinamų įslaptintų dokumentų ir tikslingai skleidžiamos dezinformacijos viešajame diskurse.

Suokalbis politikos kuluaruose, koordinuotas tiek vietinių, tiek užsienio slaptųjų tarnybų agentų, iki šiol tebesieja tiesioginius ir netiesioginius perversmo bendrininkus. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, personalinės ir kolektyvinės atsakomybės klausimas ir toliau lieka atviras. Tačiau prielaidos teisiškai įvertinti šį nusikaltimą praktiškai sumenkusios dėl egzistuojančios politinės konjunktūros ir amorfinės teisinės sistemos.

Kodėl dabar Amerikos naujosios politikos lyderiai priminė pasauliui keliolikos metų senumo faktus?

Globalistinės Europos politikos viršūnės itin skausmingai sureagavo į Amerikos viceprezidento Džeimso Deivido Venso kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje jis be užuolankų pasakė, kad „Karalius nuogas".

Didžiausia grėsmė Europai kyla ne iš išorės, o iš vidaus. Pirmiausiai dėl atšaukiamų rinkimų, politikų kurtumo visuomenės interesams, žodžio laisvės suvaržymų, įsigalėjusios cenzūros, dezinformacijos ir skatinamo masinio migrantų atplūdžio.

D. Venso atvirumas Europos lyderiams pasirodė įžeidus, o Europos Sąjungos diplomatijos vadovė, užmiršusi bet kokią diplomatiją, tai pavadino „JAV konflikto su Europa provokacija". Už USAID'o pinigų likučius Europos priešiškumas Amerikai žiniasklaidoje buvo išaugintas akimirksniu.

Nepaisant to, kokius dar dokumentus ir faktų virtines yra pasiryžusi atverti dabartinė Jungtinių Amerikos Valstijų administracija, siekdama apsivalyti, pripažindama pirmtakų klaidas ir iš esmės keisdama savo užsienio politikos principus, sunku tikėtis Europos lyderių ir prezidento Donaldo Trumpo požiūrių suartėjimo artimiausiu metu.

Kita vertus, kyla pagrįstas klausimas, kodėl Lietuvos institucijas ir politikos bendruomenę tebekausto baimė ir stereotipai, trukdantys kritiškai įvertinti tamsiausius valstybingumo raidos puslapius?

Tačiau dabar visų pažangių jėgų žvilgsnis nukreiptas į Baltuosius rūmus už Atlanto. Vis dėlto negalima nematyti, su kokiu globalistinių pajėgų pasipriešinimu susiduria prezidentas Donaldas Trumpas. Jau be užuolankų kalbama apie galimą naują apkaltą. Gal todėl tam tikros paralelės ir paviešinta medžiaga apie „giluminės valstybės" patirtį organizuojant valstybės perversmus kitose šalyse, tampa ypač aktuali pačiai Amerikai?

Ar pavyks Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui sustabdyti į karo apokalipsę besiritančią Europą ir sukurti prielaidas naujiems transatlantiniams santykiams?

Tai priklausys ne tik nuo jo diplomatinių įgūdžių ir politinės valios, pasaulio lyderių reakcijų bei to, kaip jis sugebės suvaldyti vidaus politiką ir susiskaldžiusią amerikiečių visuomenę.

Pagaliau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus moralinio stuburo. Norėtųsi tikėti, jog Lietuvoje yra pakankamai taikos šalininkų, gebančių suvokti Donaldo Trumpo politinės programos prasmę ir reikšmę planetos likimui.