1 nuotr.Lietuvoje jau veikia sekta „Euras būtinai ateis“. Vyriausybė skiria milijonus litų, kad sutvirtintų tą euro atėjimo psichozę. Kaip elgiasi įvairių pasaulio sektų vedliai? Jie iš pradžių paveikia savo pasekėjų smegenis. Įtikina žmones, kad tokią ir tokią dieną būtinai įvyks didis stebuklas. Ant kokios nors kalvos, pakriaušės ar kito objekto. Būtinai. Tad žmonėms telieka tik tikėti, pasitikėti ir laukti.
Lygiai taip pat sektantiškai, taikant imprintingą, kad „būtinai euras ateis“, šiuo metu apdorojamos ir Lietuvos gyventojų smegenys. Nurodoma tiksli euro apsireiškimo data - 2015 m. sausio 1 d. Nurodoma pakriaušė - Lietuva, kur tas stebuklas įvyks. O dabar vyksta sektantiško žmonių įtikinėjimo aktas. Nes sektos nariai, kaip avys drožiantys paskui Algirdą Butkevičių, negali turėti nė kruopelės abejonių. Tik tikėtis, džiūgauti, laukti. Egzaltuotai. Vis labiau nekantraudami. Belaukdami net apsibliauti iš laimės. Kad tuoj tuoj euras apsireikš. Ir, aišku, sektantiškai sutraiškyti bet kokį kitatikį. Nepraleisti jo „erezijų“ į viešumą.
Sektos skiriasi tik tiek, kad vieniems tikint, jog iš kosmoso nusileis balta avis, netikintiems leidžiama reikšti savo nuomonę ir netikėti. O euro sektantai kitokių nuomonių baidosi. Propagandai metami didžiuliai pinigai, o antipropagandai - nulis. Lietuvos banko interneto svetainėje yra net 38 įrašai apie euro naudą, bet nė vieno įrašo apie nenaudą. Pats Vitas Vasiliauskas jau teikėsi aplankyti Lietuvos pensininkų reikalų tarybą. Planuojama surengti šimtą nemokamų seminarų apie euro ĮVEDIMO aspektus, bet nė vieno seminaro apie euro NEĮVEDIMO aspektus. Tokia „erezija“ laikoma visiškai neįmanoma. O kodėl? O todėl, kad piliečiai ir jų likimai yra tik nuobodus nulis.
Tik visiškai girtas vairuotojas, prieš sėsdamas į automobilį, galvoja vien apie aspektą „važiavimas“. Bet nenumato aspektų „avarija“. Kiekvienas reiškinys, prieš jį įbrukant visuomenei, turi būti visais kampais apčiupinėtas. Vienodai aptarti ir važiavimo, ir suvažinėjimo aspektai. Sąžininga vyriausybė turėtų euro propagandai ir antipropagandai paskirstyti pinigus po lygiai. Pati inicijuoti ir sveikinti viešas ekonomistų, euroskeptikų ir jų oponentų diskusijas. Nes būtent tai yra pagarba visuomenei. Yra demokratiška ir brandu. Tačiau pasirinkta kita taktika. Atkakliai, kryptingai sugraužti litą. Ir vaizduoti, kad visuomenė tiems graužikams nė kiek nesipriešina. Atvirkščiai. Egzaltuotai laukia euro ir yra apimta visiškos euforijos. O ekonomistų euroskeptikų iš viso nėra. Visi - euro sektantai. Kitokia nuomonė blokuojama, kaip sovietai blokavo Andrejų Sacharovą. O ką tai reiškia? Šiurkščią, nemaskuojamą prievartą. Litas iš mūsų atimamas kaip iš ukrainiečių Krymas. Tad gal nevaidinkime demokratijos. Nykiai, kantriai jauskime, kaip valdžia į mūsų smegenis įveda eurą. Gal kitąkart įves į -ausko namus spintą. Ar etažerę. Nes tik valdžia žino, ko -auskui reikia.
Seimo nariai plepa veidmainiškai. Tiesiog muistosi. Esą visi nori išgirsti žmonių nuomonę. Bet negali. O kodėl negali? Nes nenori.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
