1 nuotr.Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila primena, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš keletą metų įtikino ES viršūnes, kad būtina „gelbėti“ graikus. Iš tiesų A.Merkel pasidavė uodegas Graikijoje įmerkusių bankininkų šantažui, kad vokiečių bankų nuostoliai gali virsti visos Vokietijos nuostoliais. O tai galėjo sukelti neramumus Vokietijoje, kuri vadinama stabiliausios ir galingiausios ES ekonomikos valstybe.
Štai taip Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų šalių komercinių bankų Graikijoje laukiamų milžiniškų pelnų kompensavimas virto „Graikijos gelbėjimo operacija“. Anot jo, naivu tikėtis, kad didžiųjų euro zonos valstybių lyderiai nesuvokė, jog Graikijos išgelbėti neįmanoma.
Gelbėjamos Graikijos skolos tik didėjo. Graikus apkaltinus tingumu, liepta „veržtis diržus“ - vien tam, kad būtų pateisinti „teisėti“ užsienio valstybių komercinių bankų lūkesčiai.
„Bet graikų Tauta referendume pasakė įtikinamą „ne“ kreditorių trijulės - Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos - diktatui. Sisteminė ES žiniasklaida ir pagrindiniai ES veikėjai nekalba apie esmę - apie ES šalių išvalstybinimą, naudojant ir pagrindinį šio proceso įrankį eurą. Todėl Graikija atvėrė visiems akis. Skubama kuo greičiau mus visus paversti viena valstybe. Kodėl prie tariamo Graikijos gelbėjimo prisideda ir Lietuva? Nežinau. Čia Dalios Grybauskaitės reikėtų klausti. Manau, kad mūsų politikai netiki, jog mes padedame graikams. Jų reikalas - tik aklai paklusti“, - sakė signataras.
Beje, 2008-aisiais Europos ir pasaulio finansų institucijoms nepavyko išprievartauti Islandijos, kaip dabar Graikijos.
Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai tada iš Islandijos valstybės pareikalavo, kad ji prisiimtų net 3,9 mlrd. eurų islandų komercinio banko „Icesave“ nuostolius. Tiek pinigų prarado net 400 tūkst. britų ir olandų, kurie, susivilioję milžiniškomis palūkanomis, šiame banke laikė indėlius.
Iš pradžių Islandijos parlamentas buvo patvirtinęs susitarimą, pagal kurį šios šalies piliečiai privalėjo privataus banko skolą sumokėti iki 2046 m. su 3-3,3 proc. palūkanomis, tačiau atitinkamo įstatymo nepasirašė Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Komercinių skolų perkėlimui ant valstybės pečių dviem referendumais pasipriešino ir patys islandai.
Nepabūgo jie ir didžiulio spaudimo. Prieš referendumus Didžioji Britanija ir Nyderlandai kartu su ES, TVF rengė ataką prieš Islandiją. TVF grasino, kad nutrauks 7 mlrd. dolerių paskolos pervedimą, Briuselis - kad nepriims islandų į ES, britai ir olandai - kad bus sugriautas tarptautinis pasitikėjimas Islandija.
Sugriuvo tik mitas, kad tarptautinės organizacijos gali išprievartauti bet kurią valstybę. Gali tik tas, kurioms vadovauja bestuburiai politikai.
„Islandai gerai pasielgė ir tuo, kad pasodino į kalėjimą tiek buvusių komercinių bankų, tiek centrinio banko galvas, kelis politikus. Beje, Lietuva konservatorių Vyriausybės laikais taip pat neatsakingai skolinosi. Jei dar būtų skolinamasi tam, kad pastatytų gamyklą, suprasčiau. Mums irgi reikėtų peržiūrėti buvusių valstybės vadovų atsakomybę, dėl ko dabar mes, kaip valstybė, įklimpome į tokias skolas, o grąžinti jas turime visi“, - akcentavo Z.Vaišvila.
