1 nuotr.LNK Rūtos Mikelkevičiūtės vedamoje laidoje jaunas muzikos atlikėjas Adrijus pareiškė:
"Aš manau, tegu Lietuvą gina tie, kurie nori, kurie jaučia tam pašaukimą. Aš Lietuvą galiu ginti dainomis, tautiškumo ir tradicijų puoselėjimu, nes dabar nematau ką ginti - vaikai mokyklose kalba angliškai, dainuoja angliškai, tarmės išnyko, masiškai kertami miškai, o valdžia dėl to nieko nedaro", - atvirai kalbėjo Adrijus.
Taip galvojančių, kaip Adrijus, yra ne tik jaunimo tarpe. Karo atveju tegul kažkas kitas kovoja, bet ne aš. Adrijus teigia, kad nemato, ką ginti: miškai kertami, anglų kalba išstumia lietuvių ir panašiai. Bet tai ne argumentas neginti savo Tėvynės.
Tėvynė nekalta, kad valdžios sprendimais lietuvių kalbos raidynas darkomas, jog yra tokių vietų, kur viešieji užrašai - tik anglų kalba, nors turėtų būti tik lietuvių kalba. Tėvynė nekalta, kad kertami miškai, tyčiojamasi iš tautiškumo, religijos, masiškai įsileidžiami užsieniečiai, sąmoningai griaunamos tradicijos, šeimos vertybės, niekinami praeities Lietuvos kunigaikščiai, laisvės kovotojai K. Škirpa, Generolas Vėtra ir kiti. Tėvynė nekalta, kad mankurtai, provincialūs kompleksuoti asmenys, norėdami tapti atseit vakariečiais, vengia vienos iš gražiausių pasaulyje lietuvių kalbos ir tuo tik sukelia juoką pačių vakariečių tarpe.
Nereikia dėti lygybės ženklo tarp Tėvynės ir Vyriausybės. Tėvynė - tai Vytauto Didžiojo galybė, kunigo Antano Mackevičiaus kova, Maironio poezija, Vinco Kudirkos himnas, Nepriklausomybės kovų savanoriai, Birželio sukilėliai, pokario partizanai, Sausio 13 - osios gynėjai. Tėvynė - tai pati gražiausia lietuviui pasaulyje upė Nemunas, Palangos smėlis, Nidos mėlynas dangus. Tėvynė - tai Lietuva, kurią mes ginsime, kaip gynėme per amžius. Valdžios keičiasi, Tėvynė - lieka.
