Involiucija reiškia mažėjimą, prastėjimą, atbulinį vystymąsi, priešingą evoliucijai. Involiucija ištikusi ir mūsų Dainų šventes, kurių šimtmetį minėsime šiemet jubiliejine Dainų švente, pavadinta „Kad giria žaliuotų".
Tai Juozapo Gudavičiaus šedevro „Kur giria žaliuoja" parafrazė. Pirmąkart po karo ši J. Gudavičiaus ir aušrininko Ksavero Sakalausko-Vanagėlio (nūnai iškelta versija , kad teksto autorius yra kitas Mažosios Lietuvos šviesuolis Jonas Vanagaitis, Gulago kankinys) nuostabaus grožio giesmė buvo atlikta 1980 m. Dainų šventėje.
Tada, pačiais gūdžiausiais brežnevinės stagnacijos metais, net didžiausias optimistas būtų negalėjęs patikėti, kad tai vienas pirmųjų visuomenės evoliucijos (mažų kokybinių pokyčių) ženklų, kad prasidėjęs dešimtmetis evoliucionuos iki didžiojo sprogimo-Tautos Atgimimo ir Sąjūdžio.
Bet kaip 2024 m. Lietuvoje skambės giesmės žodžiai:
Kur giria žaliuoja,
Ten mano namai,
Kur Nemunas bėga,
Tėvynės kraštai?
Parodykite, kur giria žaliuoja? Kur mūsų namai, jeigu juose šeimininkauja „Ikea" ir ne mažiau godūs savi medienos perdirbėjai? Ir mes rengiame jubiliejinę Dainų šventę „Kad giria žaliuotų" , kai net per paukščių poravimąsi ir perėjimą, miškai toliau plynai kertami ir išvežami? Kas taip žiauriai iš lietuvių ir Lietuvos tyčiojasi?
Nebent šią Dainų šventę pavadintume Medkirčių dainų švente. Šios Medkirčių dainų šventės vyriausiąja režisiere galėtų būti Dalia Grybauskaitė, o vyriausiasis dirigentas Saulius Skvernelis, kurie sunaikino nepriklausomos Lietuvos atkurtas urėdijas ir Lietuvos miškus pavertė milžiniška lentpjūve, solistais-verslininkai, pasivadinę aplinkosaugininkais, Aplinkos ministrais (eksministras Kęstutis Navickas ir dabartinis Simonas Gentvilas).
Šios Medkirčių dainų šventės garbės svečiai būtų Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetas ir visa valdančiosios koalicijos grietinėlė.
O Tauta galėtų rengti Benamių Dainų Šventę, kurioje giedotų:
Kur giria žaliavo,
Ten buvo mano namai.
Su mažėjančiomis giriomis mažėja ir Lietuva. Visuotinė involiucija.