2 nuotr.Milijonierių kalvėse
Kur lengviausiai Lietuvoje galima tapti milijonieriumi? Norite - tikėkite, norite - ne: kalėjime, Seime ir mokykloje (švietime). Tai greitosios lietuviškų milijonierių kalvės.
Ką tik paskelbtas (žurnale „Top") 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašas. 19-ta vieta tenka Vilhelmui Germanui (Viliui Žideliui). Į milijonierių sąrašą pateko, galima tarti, tiesiai iš kalėjimo, matyt, ten ir sukaupė 300 mln. eurų vertės turtą. Buvęs kalinys puikuojasi tarp garbingiausių krašto verslininkų.
Iš žinomesnių dabar veikiančių politikų, milijonierių sąraše randame Seimo narį, buvusį energetikos ministrą Dainių Kreivį (340-oji vieta, 19mln.). Bet iškritęs Gabrielius Landsbergis, nors dar praėjusią kadenciją, priklausydamas opozicijai, buvo paskelbtas turtingiausiu Seimo nariu, valdančiu per 17 mln. eurų turtą.
Matyt, buvo susizgribta: pernelyg akis badantis klausimas - koks aitvaras jaunam politikui, nė dienos nedirbusiam privačiame versle, per savo neilgą karjerą krimtusiam vien valdišką duoną, galėjo sunešti milijonus? Aitvaro vaidmuo buvo perleistas jo pačiai Austėjai Landsbergienei - 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąraše ji su 27 mln. eurų užima 276 vietą, aplenkdama daugybę žinomų verslininkų.
A.Landsbergienė aukso raidėmis turėtų būti įrašyta į nacionalinio, o gal ir viso pasaulio verslo istoriją. Nematytas negirdėtas dalykas mokyklų, švietimo, vaikų ugdymo privačiame versle pasiekti 30 proc. ir didesnį pelningumą. Tokie stebuklai įmanomi tik ginklų ar narkotikų prekyboje, tačiau A.Landsbergienės Karalienės Mortos mokyklose ar tuo labiau „Vaikystės soduose" narkotikais neprekiaujama.
Vienas iš A.Landsbergienės verslo sėkmės kalvių yra ir buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kurio laikais miesto savivaldybės taryba nusprendė kiekvienam vaikui, lankančiam privatų milijonierės darželį, skirti iš Vilniaus biudžeto po 100 eurų. Ar tai nebuvo legalus kyšis įtakingo politiko ir koalicijos partnerio žmonai? Jeigu yra „įteisintas vagis", ar negali būti „įteisintas kyšis"? Čia gera dingstis pakalbėti apie kyšio formas.
Kyšio formų įvairovė
Viskas pasaulyje keičiasi ir tobulėja, taip pat ir kyšininkavimas. Jau seniai nieko neįtikinsi, kyšį pavadinęs paskola, įteikta alkoholio dėžutėje - kuo ji skiriasi nuo vokelio, drebančiomis močiutės rankomis įbrukto gydytojui į chalato kišenę? Be to, kiek į tą dėžutę telpa, devalvacija išpūtė ir kyšius iki šimtų tūkstančių ir milijonų, „paskoloms" reikėtų jau konteinerių. Patogiau ir saugiau - be grynųjų.
Kaip M. Navickienės nemokamas skrydis ir atostogos - patyrę VTEK ekspertai kantriai ir atidžiai tyrinėjo šią „dovaną", tačiau taip ir neįmatė, kad tai paprasčiausias kyšis.
Nūdienos Lietuvoje madingiausia „dovanas" duoti ir imti nekilnojamu turtu - nebūtinai nuosavybės teise, nes būna daug vargo su jo deklaravimu. Tokia aplaidžia 2009 m. nutiko tuomečiam Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui, kuriam palangiškė Irena Montrimienė, ne giminaitė, nei iš šio, nei iš to padovanojo 269 000 litų vertės sklypą pajūryje, kur išdygęs profesoriaus dailus vasarnamis. Europarlamentaras ypač brangią dovaną užmiršo deklaruoti, bet ir tada VTEK atsisakė pradėti tyrimą, nes buvo suėjęs senaties terminas.
Todėl verčiau pasitenkinti nuoma dešimtmečiams geriausiose vietose palankiausiomis sąlygomis, biudžeto lėšomis įrengta infrastruktūra. Prie Vilniaus oro uosto, strateginėje zonoje už simbolinę kainą M. Navickienės šeimai priklausančiai UAB „LITLAB" (jos vienintelis akcininkas yra M.Navickas) buvo išnuomotas sklypas, kur rekordiškais tempais išdygo prašmatnus verslo centras. Niekas nepasidomėjo šios nuostolingai dirbusios bendrovės maždaug 6 milijonų eurų investicijos į statybą kilme (gal iš to paties kyšių fondo?). UAB „LITLAB" su naujuoju centru buvo užsimojusi nupirkti „Foxpay" savininkė I. Trinkūnaitė, bet paskutinę akimirką šį vidinį Trinkūnų - Navickų klano sandėrį sustabdė Vyriausybės sandorių komisija.
Kur kas geriau pasisekė Čijauskų-Landsbergių šeimai. 2013 m. "Lietuvos energijos" (būsimos „Igničio grupės") antrinė įmonė "NT Valda" valstybės lėšomis restauravo Vilniuje, Gervėčių gatvėje patalpas, kurias išnuomavo A.Landsbergienės įsteigtai Karalienės Mortos mokyklai. Puikiai įrengtų, ugdymo įstaigai pritaikytų patalpų nuomos kaina Vilniaus senamiestyje prilygo sandėlio Vilniaus rajone nuomai.
Energetikai už valstybės pinigus greta jau rengėsi statyti privačiai mokyklai naujas patalpas pagal A.Landsbergienės patvirtintą projektą. Kilus triukšmui Seime, statyba buvo atidėta, tačiau neužmiršta.
Buvo pritaikyta sudėtingesnė, daugiapakopė schema, kurioje su energetikais jau regime "BaltCap" ir garsųjį Š. Stepukonį. A.Landsbergienė įsteigė UAB „Krajama", kuri valdė sklypą Vilniaus Kalnėnų rajone.
„Ignitis" už nežinomą kainą įsigijo „BaltCap" įrengtą vėjo jėgainių parką, savo ruoštu „BaltCap" viena Š.Stepukonio vadovaujama įmonė už 1 eurą nupirko A.Landsbergienės UAB „Krajama" su visu sklypu, kurio vertė 1,3 mln. eurų.
Dėl sandorio kilo sąmyšis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir FNTT pradėjo tyrimus, kurie baigėsi, kaip visada - šnipštu. Š.Stepukonis šįkart nieko nepralošė ir nepavogė, „BaltCap" pastatė modernišką Karalienės Mortos mokyklą, Vilniaus miesto savivaldybė idealiai sutvarkė aplinką - pačiai G.Landsbergio šeimai nereikėjo nieko investuoti.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad čia pagal patvirtintą planą turėjo būti ne privati, o valstybinė mokykla - Generalinė prokuratūra lyg ir ėmėsi ginti viešąjį interesą. Buvo prisiminta, kaip konservatoriai nuožmiai gynė antros pakopos pensijų fondus, kurių lėšos sudaro didžiąją „BaltCap" kapitalo dalį ir iš kurių net 40 mln. eurų pralošė A.Landsbergienės verslo partneris Š.Stepukonis. Mįslingas sutapimas: šiais pradingusiais 40 mln. eurų konservatorių valdoma Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsispyrusi indeksuoti (padidinti) Nacionalinio stadiono statybos kainą ir net po visų skandalų tęsti koncesijos sutartį su „BaltCap".
Tikra politinės korupcijos džiunglių gūduma, kur nebuvo įžengusi prokuroro, STT ir FNTT agento koja. Čia ne tik jie, bet ir pats velnias nusilaužtų tą koją.
(Bus daugiau)
Tęsinys. Pradžią skaitykite ČIA
