Kai bičiulis Arnas atsiuntė trečiadienį Seime vykusios spaudos konferencijos vaizdo įrašą, negalėjau patikėti, ką aš matau.
O mačiau aš penkis sąmokslininkus, lyg 1991 m. Maskvos pučistų reinkarnaciją - tokius pačius apgailėtinus, juokingus. Tačiau pavojingus. Juk tai tikras pučas, nes lietuviški pučistai užsimojo prieš svarbiausias valstybės institucijas - Prezidentą, Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Jeigu tai ne operacija prieš Lietuvos valstybę, Rusijos slaptosios tarnybos vis vien gali iššauti šampaną - taip pažeminta NATO narė, jos nacionalinis saugumas dar nebuvo.
Tarytum pratęsta baltarusiška kombinacija, kai per 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimus, o ypač po A.Tapino akcijos-provokacijos „Laisvės kelias", kuris mirtinai išgąsdino A.Lukašenką, Lietuva bukagalviškai pati įstūmė Baltarusiją į V.Putino glėbį ir faktiškai įsigijo ilgiausią valstybinę sieną su Rusija.
Tai neįvyko iškart - iš pradžių rusai, padedami savo agentų Lietuvoje, išstūmė iš Klaipėdos uosto baltarusiško mazuto eksportą, po to ėmėsi baltarusiškų trąšų, siekdami perimti į savo rankas visą „Belaruskalij" kombinatą. Tai įvyko dar prieš karą Ukrainoje, prieš visas sankcijas, 2018- 2020 m., kai Lietuva, gindama savo nacionalinio saugumo ir ekonominius interesus, dar bandė stabdyti rusų invaziją į Baltarusijos ūkį.
Bet Seimo komisija tai vertina kaip paramą Baltarusijos režimui, bendradarbiavimą su priešiškomis slaptosiomis tarnybomis ir su jomis susijusiomis verslo grupėmis. Šios Seimo komisijos manipuliacijos esmė - tie 2018-2020 m. įvykiai vertinami iš dabarties pozicijų.
Aš jau nekalbu apie tai, kad komisijos išvados susiūtos baltais siūlais. Šioje žodžių jūroje gali rasti visko, išskyrus įrodymų, argumentų. O iš kur jų bus, jeigu komisijos išvados paremtos vieno pranešėjo parodymais ir juos jau pateikusia B.Davidonytės ir D.Pancerovo knyga „Pranešėjas ir Prezidentas", užsakomosios žurnalistikos, žaidžiančios į vienus vartus, etalonu. Dar nuo Romos teisės laikų žinoma, kad vienas liudininkas - ne liudininkas.
Galima diskutuoti, ar geras Prezidento sprendimas - atsisakyti Seimo komisijai liudyti. Bet konservatoriams nesukėlė abejonių, o juo labiau - kaltinimų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, praėjusią kadenciją Seimo nario G.Landsbergio, įkandin savo žmonos Austėjos Landsbergienės, atsisakymas liudyti A.Širinskienės Seimo laikinajai komisijai apie jo šeimos ryšius ir bendradarbiavimą su Š.Stepukoniu ir jo „Baltcap", padovanosiu (pastačiusiu) A.Landsbergienei „Karalienės Mortos mokyklą" Vilniaus Kalnėnų rajone. Gal tada nebūtų buvę pavogti tie Lietuvos pensininkų 40 mln. Eur?
Ir šitą velnišką šou Tautai surengė vis dar save vadinantys konservatoriais- krikščionimis demokratais veikėjai kone paskutinę gavėnios dieną - susikaupimo, Prisikėlimo stebuklo laukimo, gerų darbų metą.
Todėl tie visi penki šiandienos spaudos konferencijos dalyviai man atrodė tarytum ištrūkę iš F.Dostojevskio „Demonų" („Kipšų") puslapių.