Valdas VIŽINIS: Masiulis sėda, valstybė stojasi

Svarbūs šokiruojantys dalykai giliai lieka atmintyje - R.Kurlianskio perduota K.Masiuliui dėžutė su pinigais automobilyje, įtariamuosius apspitę šnipai, kratos Liberalų lyderio namuose, žaibiškas advokatų atsakas - ne kyšis - paskola.

Visos šios žinios kaupėsi lietuvių bendroje žemiškoje nuostatoje, paremtoje dešimtmečių žinojimu - politikai, o ypač tokio rango, Lietuvoje niekada nesėdi, partijos nebaudžiamai gali leisti bet ką, stambus verslas neliečiamas, varnas varnui nekerta, Lietuvoje gyvenam.

Pirmos instancijos teismo sprendimas - nekalti - tik patvirtino lietuvių ne tokį jau ir sudėtingą buitinį vizionieriškumą. Žmonės ramiai šnekučiavosi žinovų tonu - nenustebino, taip ir turėjo būti, o ką aš sakiau.

Ir staiga iš Perkūnas giedro dangaus - sės, kalti, partijos kaltos.

Ne, tai ne šiaip eilinis sprendimas, priimtas ne šiaip eilinio proceso metu ar žaidžiant teismą.

Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, sukrėtęs visuomenę ne dėl pačio sprendimo, o dėl to, kad tokį sprendimą pagaliau teismas išdrįso priimti.

Net delfis, apstulbęs dar negali tikėti tuo, kas vyksta, atsargiai panagrinėjo išdrįsusias tai padaryti teisėjų asmenybes, pakištas po antrašte - „Kas tie teisėjai, pasiuntę Masiulį ir Kurlianskį už grotų?"

Vadintinas istoriniu

Prie tokio sprendimo Lietuva tik slinko - ėjo atsargiai ir lėtai. Praėjo daug laiko nuo „MG Baltic" dirbusio buvusio žurnalisto Tomo Dapkaus VSD pasiklausymo metu užrašytos frazės tuometinio Aukščiausio Teismo pirmininkui Vytautui Greičiui. Asmeniniu skambučiu paraginęs teisėją kuo greičiau susitikti ir išgirdęs, jog šis norėtų namuose pasižiūrėti televizorių, riktelėjęs - "man pa..bat ko tu nori".

Ir pašiurpome supratę, kokią absoliučią, nusikalstamą įtaką „MG Baltic" galėjęs turėti teismams, kai aukščiausias teismų pareigūnas lyg baudžiauninkas vaikomas lažui atlikti.

Nežinoma, ar tikrai ir kodėl V.Greičius besąlygiškai tarnavo galimai valstybę užvaldyti planavusiam verslo monstrui. Kokios naudos buvo suteiktos, kokie gėrio kalnai. Tikriausiai ir nesužinosime, tačiau akivaizdu - jei tokia aisbergo viršūnė, tai kokio dydžio, po velnių, buvo visą teismų sistemą persmelkianti korupcija? Kas darėsi nuo apačios iki viršaus?

Ir tik po "valstiečių valdžios " atlikto Seimo komisijos tyrimo pagaliau „MG Baltic" tampa neigiama žinia visiems, kas prie jo liečiasi, keičia pavadinimą į „MG grupę", netenka šeimininko vaidmens Liberalų sąjūdžiui, o tuo pačiu ir jau galimos „lemiamos" įtakos Seimo sprendimams.

„MG Baltic" įtakoje esantys teisėjai nutraukia ryšius. Teismai suprasdami absurdą - o ten dirba daug padorių žmonių - tyliai valosi nuo neįtikėtinos kriminalinės politinės įtakos. Nuo visai teisėjų bendruomenei, teisėsaugos sistemai užtrauktos didžiulės gėdos.

Dar vienas netikėtas valymosi požymis - iš prokuratūros į „MG Baltic" dirbti plūsteli prokurorų banga. Supratome - atsitiktinumų nebūna. Kitaip elgtis jiems tiesiog nebuvo galima. VSD atsekė tą verslo banginio įtakos teisėsaugai grandinę, identifikavo ir prokuratūroje dirbančius, todėl siekdami išvengti skandalo prokurorai patraukė patys pas, tikėtina, jiems suteikusį garantijas šeimininką.

Prireikė beveik dešimtmečio valstybei galutinai nusipurtyti „MG Baltic" verslo monstrą nuo savo pečių, priimti ne tik politinius, bet jau ir teisinius sprendimus, atveriančius visai kitą valstybės vystymosi perspektyvą.

Pirmą kartą Lietuvos naujausioje istorijoje teismai pripažino itin reikšmingus valstybės gyvenimui faktus - stambaus verslo ir partijų ryšius nusikalstamais, net dvi partijas kaltomis, 2 politikus ir 1 verslo atstovą pasiuntimą už grotų.

Tas saldus žodis - valdžia

Pagaliau viešai pripažintas, nors ir senai žinotas faktas - verslas perka politikus. Įžūliai, žemindamas, diktuodamas, jausdamas malonumą. Pinigai už Seimo sprendimus atsiduria partijų kišenėse. Ir kai politikai TV ekranuose, portaluose aktyvuojasi, dažniau šmėžuoja kalbėdami apie „skaidrumus, standartus, daugiau jėgas" ar panašias nieko nereiškiančias politines nesąmones, labai gali būti - materializuojasi dar viena oligarchinio verslo piniginė injekcija.

Ar dar bereikia klausti, kodėl neturime veiklaus vidutinio ir smulkaus verslo, kodėl tapome oligarchinės ekonomikos, kelių prekybos tinklų, lyg dulkių siurblys nusiurbiančių gyventojų pinigus, ar 30 fizinių asmenų faktiškai valdančių pusę milijono hektarų žemės valstybe. Su triuškinančia žmonių gyvenimus pasekme - milijono emigravusių ir kas penkto gyvenančio už skurdo ribos šalimi.

Ir juk kaltų nėra. Atsakingų už tokį lietuvių gyvenimą. Praregėjusių ar atgailaujančių. O juk milijonas lietuvių, nebegalėjusių išgyventi, paliko savo namus ir patraukė svetur ieškoti geresnio gyvenimo.

Ar esame kada užtikę nuoširdžiai atgailaujantį politiką? Kai sąžiningai viešai, o kaipgi kitaip - juk vieša profesija - aš, toks ir toks, man gėda dėl to ir to, atsistatydinu ir atleiskite jei galite, gerieji žmonės. Atsisakau būti politiku. Nevertas jūsų kilnaus pasitikėjimo ir su juo susijusių išmokų.

Anksčiau akivaizdžios, savaime normalaus žmogaus elgesį apibrėžiančios ir įpareigojančios sąvokos tiesiog ištrintos iš mūsų viešo gyvenimo, kai nauda, egoizmas, godumas, garbės ir valdžios troškulys išlieka nepakitę, ir dažnai esmingai lemia aukšto rango politikų, pareigūnų laikyseną sprendžiant esminius valstybės gyvenimo klausimus.

Štai Darbo partijos A.Mazuronis nemano, kad turėtų trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Jis ne tik nesitrauks, dar apsimeta ir kvailiu: „(Teismo) sprendimo nesuprantu, todėl nematau būtinybės imtis kažkokių V.Gapšio išmetinėjimų iš frakcijos."

Nuo darbiečio neatsilieka ir liberalų "tėvas" E.Gentvilas, kuris nuo pat šios partijos įkūrimo, žinoma, apie pinigus nieko nežinojo, nežinojo apie kyšius. Nenustebčiau, jei pasakys, kad paties E.Masiulio net akyse nematęs .

Nuo liberalų partijos tėvo neatsilieka ir V.Čmilytė-Nielsen: „Teismo verdiktas neturės įtakos apsisprendimui, ar dalyvauti prezidento rinkimuose."

V.Čmilytė-Nielsen - trečias valstybės asmuo - Seimo pirmininkė pagal visus vakarietiškus skaidrumo standartus šiandien pat turėtų trauktis iš pareigų, nes pirmininkauja už korupciją nuteistai partijai ir toliau vadovauja (dėmesio!) įstatymų priėmimo mašinai. Nuteista už korupciją partija „vairuoja" Seimą. Ar begali būti didesnis absurdas teisinėje valstybėje?

Jei gali, tada kitas klausimas - ar mes tikrai teisinė valstybė?

Negana to, aukščiausių skaidrumo standartų siekti žadėjusi I.Šimonytė nė nemirktelėjusi meta pažadus į šiukšlių dėžę: „Nematau problemų dėl V.Čmilytės-Nielsen vadovavimo Seimui."

Siaubinga, pasakysite jūs. Ne, dar siaubingiau - jokios nuostabos mums toks aukščiausių politikų elgesys ir nekelia. Mes patys juos tokiais „išauginome". Besilankstydami, neprieštaraudami, garbindami.

Manau, liberalų ar darbo partijos nariams, nei vienam nesujudėjo net raumenėlis veide, jau nekalbant apie tai, jog pajuto, pareiškė apie gėdą ar , negirdėta nesąmonė, išstojo iš partijos. Nuteistai partijai priklausyti - kokia čia gėda ?

Todėl šiai dienai galima teigti, kad valdžia Lietuvoje - kriminalinės koalicijos rankose. Seime įstatymus toliau priiminėja net dvi nuteistos partijos.

Todėl nereikėtų pernelyg viltis. Žinant įsigalėjusį politinį cinizmą, niekas neatgailaus ir neatsiprašinės. Net teismo skirtas šimtatūkstantines baudas politikai mokės ne iš savo - iš lietuvių kišenių. Politinė sistema išliks nepakitusi, kaip ir joje vyraujančios egoizmo, amoralumo tendencijos.

Guodžia likę „kriminalinei koalicijai" vieneri valdymo metai ir tai, jog po šio sprendimo teismai pajus savo orumą, svarbą ir nebesileis stumdomi tiek stambaus verslo, tiek pačių politikų. Labai norisi tikėti, jog šis teismo sprendimas - tam tikras teismų sistemos pareiškimas Lietuvai - nuo šiol bus kitaip, trečioji valdžia pagaliau esame mes.