1 nuotr.Neabejoju, jog daugelis būsite girdėję pavadinimą „Babelio bokštas". Tai Biblinis padavimas, pasakojantis apie žmones, išlikusius po visuotinio pasaulio tvano. Jie buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Būtent šis bendras bruožas - viena kalba - paskatino jų puikybę: jie sumanė pastatyti gražiausią, linksmiausią miestą su bokštu iki dangaus. Susidomėjęs Dievas nusileido ir juos už tokią puikybę nubaudė - vieną rytą atsikėlę visi žmonės prabilo skirtingomis kalbomis. Negalėdami susikalbėti, žmonės negalėjo tęsti bokšto statybos ir jo nebaigę išsiskirstė po visą pasaulį. Taip paaiškinamas skirtingų kalbų atsiradimas pasaulyje.
Tačiau Babelis pasižymi ir neigiama konotacija - Biblijoje jis nurodomas nuodėmės miestas ir simbolis. Kaip Naujajame Testamente, Apreiškime Jonui, aprašoma didžioji paleistuvystė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina." Klausiu savęs - ar galiu VDU ir VU pradėtą vykdyti lyčių lygybės projektą „Horizon 2020 SPEARS" prilyginti Biblinei nuodėmei?
Kas yra „Horizon 2020" projektas SPEAR?
VU ir VDU vykdo genderistinę propagandą, kurią apmoka Europos Komisija (EK), skyrusi 95,5 mlrd. eurų biudžetą programai „Horizon": tyrimamas ir inovacijoms. SPEAR (Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research) - tai EK skirtomis lėšomis 2019 m. Danijoje pradėtas projektas, kurio partneriai yra VU ir VDU. Tai ne Lietuvos šeimos arba lyčių lygybės politika, kilusi iš Seimo arba NVO iniciatyvų, tai 11-os mokslo ir nevyriausybinių organizacijų ekonominė veikla-projektas, siekiant gauti pajamas, be kurių šios organizacijos susidurs su finansiniais sunkumais.
Juk ne paslaptis, kad Lietuvoje kasmet mažėja jaunuolių, baigusių vidurines mokyklas ir siekiančių aukštojo mokslo mūsų šalyje. Vis daugiau jų išvyksta studijuoti į užsienį, nes Lietuvos alma mater negali užtikrinti pageidaujamos karjeros. Be to, reikia pažymėti, jog Lietuvoje alma mater veikia konkurencijos sąlygomis. Kiekvienas pavasaris palydimas su stojimu susijusiais skandalais aukštosiose mokyklose - konkuruodamos jos siekia bet kokia kaina nugalėti, surinkti kuo daugiau valstybės finansuojamų krepšelių, kuriuos atsineša įstoję studentai. Todėl VU ir VDU siūloma ir vykdoma lyčių lygybės politika tik elementari apmokama užsakomoji propaganda arba verslas.
Ar lyčių atsisakymas kelia grėsmę?
Taip, nes iki šiol žmogaus tapatybė nuo pat gimimo susiejama su jo lytimi - visą gyvenimą jį lydi biologinis skirtumas ir lyčių tarpusavio papildymas. Be skirtingos kūno sandaros, padiktuotų aprangos ir elgsenos modelių, vyrai ir moterys susieti tarpusavio papildymu - jiems suteikta galimybė sukurti juos pakeisiančią gyvybę. Jiems patikėta išsaugoti homo sapiens kaip gyvybės formą. Praradus ar neįgijus lytinės tapatybės, žmogui kyla identiteto krizė - nežinojimas, kaip elgtis socialiniuose vaidmenyse, psichologinė įtampa, pasimetimas „bendrame skruzdėlyne" ieškant savo vietos, prasmės gyventi praradimas, atsakomybės už bendrą rūšies ateitį praradimas ar neįgijimas ir liga, diagnozė, įtvirtinta tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK): lytinės tapatybės sutrikimas (transseksualumas), kodas F64.0. Psichologinė priežastis veda prie fiziologinių pasekmių.
Taip, nes prigimtinės, gamtos sukurtos vyriškosios ir moteriškosios skirties atsisakymas veda prie vienos gyvulių bandos su numeriais ar skaitmeniniais čipais susiformavimo. Apie tai liudija dar vienas LGBTQ+ propagandos verslo projektas, kurį vykdo VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai". Savo propagandiniame leidinyje „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams", skirtame tėvams ir globėjams, jie siūlo atsisakyti lyčių - vyro ir moters - bei pereiti prie „žmogus 1" ir „žmogus 2" žymių. Jie sunumeruoja žmones kaip gyvulių bandą, kurią ketina ganyti iki tol, kol pavers belyte Babelio miesto malonumų vergų visuomene. Jie siūlo nesigėdyti ir be skrupulų tenkinti geismą su aplinkiniu „žmogumi Nr. XXX", be lyties, be identiteto skirtumų.
Taip, nes moteriškosios ir vyriškosios skirties atsisakymas veda prie populiacijos, valstybės, tautos, giminės, šeimos išnykimo. Juk nereikia būti „vakcinuotu-edukuotu", kad suprastum, jog tos pačios lyties žmonės negali susilaukti palikuonių. Šių dienų Lietuvos demografinės statistikos kontekste (mirštamumas nuosekliai auga, o gimstamumas mažėja; reprodukcinės visuomenės dalies didėjanti emigracija) nepalaikyti šeimos, tėvystės ir motinystės, vaikų auginimo skatinimo yra tapatu siekiui pasipelnyti ir valstybės interesų išdavimui.
