Seimas pasistengė, kad referendumas dėl žemės nevyktų kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Ar kas nors dar abejoja, kad referendumo data užvilkinta specialiai. Sugalvojus pretekstą, kad vakar dar nebuvo gauta išvadų iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Lygiai taip pat buvo galima pareikšti, kad data nepaskirta, nes kuriai nors Seimo narei nulūžo aukštakulnių kulnas. Ar koks nors „vipinis“ Seimo narys susirgo sloga. Aiman, nors labai mums gaila Lietuvos žemelės, bet dėl slogos turime tą žemelę atšaukti. Nes užvarvėjo nosis. Nesvarbu, kad dar ilgai mirgės tas amžinas protėvių priekaištas prieš suslogavusias vienadienio parlamentaro akis. O jam kas? O jis tik tam tikros istorinės sekundės mankurtas. Iš 2014 metų ir atitinkamos mados batų. Be praeities šimtmečių, dramų. Be jokių skrupulų.
Ar šitas Seimas, šita politikų generacija kada nors nebus apkaltinta nusikaltimu Lietuvai? Demokratijos esmę jie jau pamynė. Suprask - piliečiai gali pririnkti kiek nori parašų, tačiau apie Lietuvos ateitį vis vien turi teisę spręsti tik kiek daugiau nei šimtinė žmonių. Štai ir turime visiškai naują, nei antikos laikais, nei XXI amžiuje dar negirdėtą, tik Lietuvoje išvestą „demokratiją“. Kai 141 yra magiškas neklystančiųjų skaičius. O 300 tūkst. yra demonizuotasis skaičius. Demonizuotasis skaičius yra labai blogai, o 141 yra labai gerai.
Tad kurių galų piliečiams dar jaudintis dėl savo valstybės, jei viską sprendžia skaičius 141. Tokiu atveju telieka surinkti 141 neblaivų vairuotoją ir jie nuspręs, kad Lietuvos gatvėse galima zylioti su promilėmis. O 141 banditas, susirinkę į „razborkę“, nuspręs, kad draudžiama už nusikaltimus sodinti. 141 grafomanas nuspręs, kad „Du gaideliai“ verti Nobelio literatūros premijos. O 141 asmens bažnytkaimis nutars, kad Lietuva yra ne Europoje, bet Australijoje. Nes kengūra gražesnė už karvę.
Kurių galų dar rengti Seimo ar savivaldybių rinkimus, jei 51, 41 ar 141 žmogus ir taip gali susitarti ir susiburti į Lietuvos valdančiųjų grupeles. Kam eikvoti mokesčių mokėtojų pinigus kažkokiems rinkimams bei referendumams, jei patys „protingiausieji“ gali susitarti prie šašlykų. „Chebra, pavaldykime Lietuvą! Kol dar bent kiek gyventojų liko. Pažaiskime su žmonėmis kaip riebūs pacukai su perkarusiais peliukais! O paskui su visais paaimanuokime, kad Lietuvos žemelė šventa. Tik per šašlyką nepastebėjome, kaip tą šventenybę prarijo. Kaip ostiją. Tai ne mes, bet šašlykas kaltas“.
Lietuva jau įslinko į labai pavojingą istorinį tarpsnį. Ar net į taip ir neišsipildžiusios demokratinės valstybės finalą. Prasidėjo atviras, ciniškas nedidelės žmonių grupelės diktatas visai Tautai. Protingesnė grupelė bent apsimestų, kad įsiklauso į gyventojų nuomonę. O ši elgiasi kaip provinciali, buka „gaspadinė“, ūdijanti savo ūkio mergas, bernus. Neįsijauskite į „gaspadorių“ vaidmenį. „Gaspadoriai“ bent turėjo valakų. O dabartiniai Seimo „gaspadoriai“ jau tiek kryptelėję, kad įsivaizduoja valstybę bežemę. Nors ar matėte kada nors lietuvį ūkininką, kuris savo karves nuspręstų iškelti į debesis.
