1 nuotr.Mūsų vadai - tai ne Trampas, jie niekuomet nepripažins, kad jau senokai turime cenzūrą. O kad kartu su garsiais Lietuvos istorikais, kultūrininkais iš LRT ekranų dings ir princesės Dianos atminimas - niekas ir nepastebės.
Nes Diana apie mūsų karo žinovų Lauryno Kasčiūno ir Dovilės Šakalienės mylimas minas turėjo kitokią nuomonę.
Tada, 1997 metais net „visuomenine" tampanti Lietuvos televizija rodė Dianos vizitą į Afriką - jos atjauta Angolos vaikams, kenčiantiems nuo pėstininkų minų, buvo vienas pretekstų visur uždrausti šį antihumaninį ginklą.
Nei L.Kasčiūnas, nei D.Šakalienė kariuomenėje netarnavo. Jie nesilankė ne tik Angoloje ar Laose (kuriame apie milijonas paliktų minų, kaip ką tik per TV pasakojo Amerikos kolega Entonis Bordeinas).
Būtų jų valia, minomis apsodintų net dzūkų bulvių laukus. Sako, tą rekomenduoja kažkokie patarėjai (iš kurių Kasčiūnas ligi šiol gauna laiškus). Laiškų iš Europos gaunu ir aš, tik mano balsas neina į dangų.
Mano kolegos sako, kad ponai ministrai jau seniai prisipirkę draudžiamų žaisliukų - kasetinių bombų ar prieš pėstininkus nukreiptų minų. Gal turi kur pasidėję ir draudžiamo cheminio ginklo - jį irgi galima paleisti priešo link (tik neduok Dieve, kad vėjas nepūstų mūsų pusėn).
Aš nežinau Lietuvoje institucijos, kurios gali tikrinti KAM sandėlius.
Už nieką neatsakančių Lietuvos politikų meilė draudžiamiems dalykams - jau problema mūsų partneriams.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius neseniai prarado amą, kai jo paklausė apie diskusijas Lietuvoje dėl pėstininkų minų.
Vokiečiams viskas aišku - tai pasaulyje uždraustas dalykas, ir jų brigada Lietuvoje minomis, matyt, nesigins.
Įdomi situacija?
