Rusų laikais protingus patarimus dalindavo Armėnijos radijas. Kartą, kai jo paklausė, ar galima komunizmą sukurti Šveicarijoje, tas atsakė: „Galima. Bet gaila Šveicarijos." Jeigu kas iš šalies ar mano LSDP bičiuliai paklaustų, ar galima Dovilę Šakalienę paskirti krašto apsaugos ministre, atsakyčiau: „Gal galima. Bet tikrai gaila Lietuvos..."
Manęs to nepaklausė, tai atsakau pats sau. Jeigu priklausau partijai, turiu užsiiminėti politika ir turėti politinį požiūrį. Neliesiu D.Šakalienės nei šeimyninio gyvenimo, nei jos keistos veiklos vaikų, tėvų ar kovido atžvilgiu. Nors ir reikėtų - sužinotume, ar yra ištikima, ar pastovi, ar nesiblaško. Deja, iš kitų faktų žinau, kad yra reto nepastovumo - per trumpą laiką pakeitė tris partijas - tai yra, išeina iš ten, kur jai nepasiūlo karjeros. Kur gali nuvesti „svieto perėjūnai" - klausimas atviras. Ypač retos įtampos ar politinio neaiškumo sąlygomis.
Naujoji ministrė jaučia pašaukimą vadovauti, nes ją... yra pakvietę į tris seminarus Miunchene. Bičiulė gal nežino, kad net Seime yra tokių, kurie iš užsienio renginių neišlįsdavo. Pavyzdžiui, liūdnai pasirodęs jos kolega su žaliais akiniais ar koks EZ, prabirbęs ne vieną šimtą tūkstančių mūsų eurų, bet nė vienos ataskaitos neparašęs. Pagal seminarų skaičių jie Dovilę tikrai lenkia.
Man sielą kutena dar vienas įtarimas - gal važiuojama į tuos renginius, kur šeimininkai moka dosnius dienpinigius ir dalina dovanas. Jeigu jų nedeklaruoja, tai sumos bus gerokai didesnės nei Jonavos mero (ir tuo turėtų domėtis ne tik VMI, bet ir STT). Reikėtų išsiaiškinti, kiek kartų ir ko važinėta į Taivaną, nes pagal LSDP programą ten nebuvo ką veikti. Bet jeigu kelionių naudą padaugini iš kvietimų skaičiaus, interesas atsiranda. Rytuose (ir ne tik ten) greitai suprantama, kuris politikas yra „on sale".
Didelis nerimas - dėl kompetencijos. Perskaičiau, kad vaikų psichologijos mokslus krimtusi naujoji ministrė yra kartu ir teisės magistrė. Gal būtų prasminga tokių per kelis mėnesius iškeptų „magistrų" paklausinėti ne tik Konstitucijos, bet ir teisės elementoriaus. Kiek ji išmano apie karybą, apie valstybės saugumą, apie vadybą? Žinovai sako - nieko.
Per savo gyvenimą „prie politikos" prisimenu vieną kandidatą į premjerus, kuris sakė turįs „administravimo patyrimą", nes yra vadovavęs kameriniam orkestrui. Sakiau, kad simfoninis būtų geriau - ten daugiau muzikantų. Geru pavyzdžiu galėtų būti ir vienas Kauno meras, pradėjęs darbo karjerą nuo mero kėdės ir miestą greitai nugyvenęs. Ar reikalingi Lietuvai tokie eksperimentai, kai neišmanantis ministras bus tik žaisliukas savanaudžių „ekspertų" rankose? Jeigu ne dar blogiau. Eina juk dirbti ne į jaunų mamų licėjų.
Daug kas juokėsi iš ligšiolinio kabineto kompetencijos. KAM tapo kažkokia „juoda skyle", kur kovoja „tankistai" su „dronininkais", dešimtys milijonų atiduoti mergužėlei iš batų parduotuvės, o ministrui, neseniai vaikščiojusiam po keistomis vėliavomis, patinka „drakono dantys". Ar dabar bus geriau?
Prezidentas pasiūlė stiprią asmenybę į URM, bet to žmogaus žinios ir patyrimas - gynybos ir nacionalinio saugumo sferoje. Tai ir nejuokinkim žmonių „atradimais". Net nebūdamas LSDP, K.Budrys bus naudingesnis ir partijai, ir valstybei, ir mums visiems.