Visuomenė raginama telktis

Signataras Z.Vaišvila ir teisės mokslų daktarė Nendrė Černiauskienė, pasitelkę klinikinių tyrimų mokslininkę embriologę Aušrą Blažėnienę, Lietuvos visuomenės tarybos vardu penktadienį išdėstė argumentus, kodėl žmonėms būtina prisijungti prie „Susitelkimu" pasivadinusio medikų, teisininkų, visuomenės atstovų kreipimosi į Vyriausybę, Seimą bei prezidentą, reikalaujant, kad būtų atšaukta ekstremalioji situacija.

Z.Vaišvila atkreipė dėmesį, kad pernai vasarį Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ekstremaliąją situaciją visos šalies mastu paskelbė, nors Lietuvoje net nebuvo nė vieno COVID-19 atvejo. Signataras citavo mokslinius šaltinius, patvirtinančius, kad COVID-19 ligos nustatymui naudojami PGR testai nėra skirti ligos nustatymui ir esant jų teigiamiems rezultatams yra didžiulė klaida konstatuoti šį susirgimą.

„Klaidingų testų rezultatai sudarė sąlygas statistikos duomenų iškraipymui, dėl ko dirbtinai ir dideliu mastu skelbiama apie COVID-19 ligos plitimą, visuomenė nepagrįstai ir tendencingai gąsdinama, kuriama suirutė gydymo sistemoje, žlugdoma ekonomika. Žmonės net apsisprendžia nesigydyti nuo kitų ligų dėl baimės susirgti COVID-19. Tik turint objektyvią informaciją apie realius klinikinius susirgimus COVID-19 liga įmanomas teisingos statistikos sudarymas, objektyvus situacijos suvokimas ir priimamų apsaugos priemonių adekvatumas bei atsakingumas. Viso to neturint arba turint, bet viešai neskelbiant tikros informacijos, visuomenėje dirbtinai kuriama baimės atmosfera ir net psichozė. Baimė ir gąsdinimas tampa politikos, kurios tikslai neįvardijami, priemonėmis beatodairiškai valdyti visuomenę ir ją visapusiškai žlugdyti", - konstatavo Z.Vaišvila.

Mokslininkė A.Blažėnienė pakvietė valdžią adekvačiai įvertinti apribojimus, kurie buvo įvesti remiantis nepatikimais PGR testų rezultatais. Ji pacitavo Pasaulinės sveikatos organizacijos naujausias rekomendacijas, kad minėti testai naudotini tik kaip pagalbinė priemonė diagnozuojant koronavirusą, tačiau objektyvi diagnozė įmanoma tik įvertinus visumą - kraujo tyrimus, ligos istoriją, simptomus, žmogaus kontaktus ir pan.

Anot jos, pavyzdžiui, greitieji nėštumo testai irgi dar neįrodo nėštumo, kol jų nepatvirtina hormoninis tyrimas, o pastarasis dažnai paneigia testų rezultatus.

A.Blažėnienė skeptiškai įvertino ir stumiamas vakcinas nuo COVID-19. Visų pirma todėl, kad jos, pasak mokslininkės, - eksperimentinės, nes galutiniai tyrimai bus baigti tik 2023-iaisiais.

„To net nedrįsčiau vadinti vakcina, nes vakcina - preparatas, saugantis šeimininką ir stabdantis ligos perdavimą. O „Pfizer" bei „Moderna" net negali garantuoti, kad ji stabdo perdavimą. Todėl tai - tik vaistas, medikamentas", - konstatavo mokslininkė.

Anot jos, gamintojai netgi sutinka, kad vakcina gali turėti šalutinių poveikių, net tokių kaip mirtingumas, nevaisingumas.

„Susitelkimas" valdžiai pateikė 18 reikalavimų sąrašą, tarp jų - „nedelsiant nutraukti žalingą kaukių dėvėjimą lauke, sportuojant ir leidžiant laisvalaikį", grąžinti vaikų ir jaunuomenės galimybę mokytis mokyklose, dalyvauti neformalaus ugdymo veiklose, atnaujinti viso smulkaus verslo (pirčių, kavinių, restoranų), muziejų, teatrų ir kitų visuomeninių įstaigų veiklą, grąžinti žmonėms teises savarankiškai apsispręsti dėl saugaus bendravimo viešose erdvėse, netaikant apribojimų ir kt.

Daugiau informacijos galite rasti „Facebook" grupėjė SUSITELKIMAS.