1 nuotr.Eilinis signalas eiliniam lietuviui - priimtas.
Kad nebūčiau paskutinis Lietuvoj, atsidariau investicinę sąskaitą. Įnešiau penkis pinigus. Iš karto gavau Banko atvirutę su gražiu tekstu ir pamokymu, kad už tokią sumą gausiu tik nedidelį pelną. Iškart atsidarė skaičiuoklė, kuri vertino investuotą sumą, laikotarpį, mano IQ ir būsimą pelno sumą. Pasirodė keista, kad nebuvo jokių mokesčių (kaip ne Bankas būtų). Maniškė tuoj prisiskaitė visokių Vyriausybės nutarimų, rado naudų ir baudų. Supratome, kad investuoti buvo būtina. Tik sąskaitoje buvo penki pinigai
Po ilgo pavakarojimo su Lietučiu, pasiskolinau iš jo 8000 pinigų, rašteliu užstatęs 2000 m. gamybos Opel Astra, šiltnamį ir 75% būsimo investicinio uždarbio.
Maniškė visiškai pasitikėjo Respublikos Vyriausybe, nes žinojo, kad ji buvo parengusi daug puikių projektų: elektros tiekimo gyventojams sistemą, II pensijos pakopos laiptus į nežinią, galų gale, sutvarkė betvarkes mokyklose ir ligoninėse, suteikė galimybes keliauti pensininkams (tiesa, tik į paskutinę kelionę).
Nežinia kaip, gandas apie mano investicinę sąskaitą pasklido viešoje erdvėje, todėl pasiūlymai krito, kaip lapai rudenį.
Pirmiausia gavome pasiūlymą pirkti kažkokias bit kojines (ar bitkojinus, gerai nesupratau). Kol maniškė aiškinosi, ar kojinės iki kelių, ar iki korseto, derybas griežtai nutraukiau, pareiškęs, kad norime investuoti į aukštąsias gamybas ir technologijas. Tada pasipylė pasiūlymai į investicinius fondus. Paskelbiau konkursą - atsirado maždaug 12 000 paraiškų, todėl supratau, kad pats neišsirinksiu. Siūlė investuoti į požeminę autostradą Sacharoje, Difuzorinio Megatrono koreliavimo su Žemės orbita koncesiją, palmių aliejaus rafinavimą iki Obelių rapsų aliejaus ir daug kitų. Rusiškai kalbantis agentas siūlė investicijas į rusų karinių raketų gamybą su 300% grąža, tik reikėjo jiems gauti kažkokias mikroschemas. Galva sukosi.
Iš protingų žmonių sužinojau, kad galima pirkti Lietuvos valstybės obligacijas. Reikalas nelabai pelningas, bet labai garantuotas, nes LRV turi labai didelę patirtį finansiniuose reikaluose su savo valstybės gyventojais. Juk gyvename gerovės valstybėje.
Tik pradėjęs galvoti apie obligacijų pirkimą gavau „žiaurų" raštą iš mokesčių inspekcijos: per tris dienas paaiškinti, iš kur turiu tiek pinigų, nes nesu pateikęs metinės deklaracijos. Jei nepateiksiu, suma bus automatiškai nuskaičiuota iš mano bet kurios sąskaitos. Jeigu investavęs gausi nors kokias pajamas, turi per 3 valandas deklaruoti ir tų pajamų negali išsiimti, arba turi mokėti mokesčius. Paskaičiavau, kad mokesčiai valstybei yra 3 kartus didesni už valstybės obligacijų pelną.
Nenorėdamas „įduoti" Lietučio deklaravau, kad pinigus investicijom radau pamestus viešoje vietoje. Automatiškai buvo atskaičiuotas radybų mokestis ir turėjau aiškintis VSD, ar tuos pinigus nėra pametęs koks rusas ar baltarusis, nes tai jau kvepėjo grėsmėmis Valstybės saugumui.
Po depresijos ir nesėkmių periodo grąžinau Lietučiui pasiskolintus pinigus, tiesa, tik likusią dalį. Opel Astra jau puikavosi Lietučio kieme...
