Vitalijus DIGREVIČIUS: Dėmesio, pensijų pakopos

Po ilgų naktinių mąstymų pasitelkus DI ir „mano VMI" nusprendžiau sukurti savąją pensijų kaupimo sistemą ir pasiūlyti pažįstamai ekspertei Avižienei kuo greičiau ją įvertinti. Kaupimo sistemos pagrindu nustačiau prioritetus ir iš jų išplauksiančius principus ir veiksmus.

Prioritetai:

• Kai kas nusipelno gyventi geriau;

• Nusipelno, nereiškia pelno;

• Lietuva į kažką integruosis;

• Kūdas ir alkanas pensininkas panašus į integralą;

• Sveikų pensininkų nebūna.

Principai:

• Jei gali, atsisakyk pensijos pats;

• Jei negali, atims arba sumažins;

• Taupyklės ir II pakopos paradoksas: įdedi ir nesudaužęs negali atsiimti;

• Pensininkas yra besotis: kiek jam duosi, tiek pravalgys.

Veiksmai, galimybės ir išvados:

• Lenk pensininką, kol pats neužsilenkė;

• Neduok jam žuvies, duok meškerę, tegul moka už tvenkinių priežiūrą;

• Kiek pensininką bešertum, vis tiek į valdžią žiūri;

• Suteik pensininkui orią kelionę (bent jau paskutinę);

• Skatink pensininką kaupti IV pakopai: aukščiau II vis tiek nebeužlips;

• Išeiti iš II pakopos gali tik turintys lazdą arba ramentą, įeiti įrangos nereikia;

• Skalbenkę ar šaldytuvą pensininkams galima parduoti tik pagal taloną arba fondo laidavimą;

• Įdėk pensininkui dantis dykai ir jis tau nusišypsos;

• Kreivų veidrodžių gerovės karalystėje kiekviena pabučiuota varlė gali tapti pensininke;

• Pensijų II pakopą aprašė dar Dantė savo kūrinyje „Pragaras".

Susisteminęs viską surašiau ant beržo tošies, pasirašiau ir išmečiau į konteinerį. Ryte konteineryje pasigedau, tačiau radau išspausdintą rytiniame laikraštyje antrašte „Vyriausybės programa. Pensijų reforma". Tik parašas jau buvo nebe mano.