1 nuotr.Čia aš, Teresė iš Pagirių. Šiaip pažįstami mane vadina haubica PzH2000.
Radau atidarytą gero draugelio paskyrą ir nusprendžiau pasiguosti Jums, kadangi savos paskyros neturiu. Tai va.
Gyvenimas yra taip suklostytas, kad kol teiki visuomenei kokias nors paslaugas, esi gerbiamas ir mylimas, o paskui... Aišku, mano paslaugos būdavo ne visai legalios, bet vyrai džiaugdavosi ir būdavo patenkinti (kitaip iš kur tokia pravardė būtų). Metams bėgant klientūra mažėjo, bet organizmas buvo įpratęs prie veiksmo, todėl nusprendžiau pereiti į kitą barikadų pusę. Kurį laiką gyvenau viena ir pradėjau ieškoti internete pažinčių, tiksliau, vyrų pagal užsakymą. Na ir prasidėjo... visai kaip J. Marcinkevičiaus „Grybų kare":
Vienas šleivas, du kreivi,
Keturi - pusiau gyvi.
Penktas - mažas ir kuprotas,
O šeštam - įlūžęs kotas.
Septyni - visai seni...
Tą, kuriam įlūžęs kotas, atmečiau iš karto, o kitus ėmiau filtruoti, pasitelkusi savo neįkainojamą patirtį.
Apsistojau ties Benediktu. Nuotraukoje buvo grakštus aktorinio veido vyras. Raumeningas. Toks, kokio man ir reikėjo.
Duris pradarė Mėsa. Nepasakyčiau, kad tai buvo raumenys, tačiau ta Mėsa pro duris prasispraudė sunkiai. Šliurpdamas išgėrė kavą, sodriai nusišnypštė ir nuėjo į miegamąjį. Aistros vedama nusekiau iš paskos. Antros vietos lovoje nebebuvo.
Gal gali išvirti koldūnų?.. 37?
Norint iš gyvenimo kažką gauti, pirmiausiai reikia duoti. Išviriau. Koldūnai buvo šlamščiami su dideliu pasigardžiavimu. Pavalgius netyčia užsiminiau, kad pasaulyje egzistuoja ir seksualinė gyvenimo pusė. Gavau atsakymą:
Tai galvoji, kad tiek priėdęs aš galiu ką nors suveikti?
Išsiskyrėme taikiai.
Po trijų savaičių paieškos į duris pasibeldė Tomas. Rankoje - gėlės ir tortukas, veide - šypsena, balsas - kaip upelio čiurlenimas. Va čia tai vyriškis - nuaugęs, raumeningas, gražutis. Kavos atsisakė. Pasiūliau išvirti koldūnų, tačiau pagavau paniškos baimės žvilgsnį: kalorijos, celiulitas, cholesterolis. Gėrėme energinius gėrimus, kai į duris kažkas paskambino.
Čia pas mane,- tarė Tomas ir nubėgo prie durų,- labas, Viktorai.
Viktoras buvo simpatiškas blondinas. Tomas iš karto padavė jam atsineštas gėles, jie apsikabino, pasibučiavo, paplekšnojo vienas kitam per užpakalį ir nuėjo į miegamąjį. Lova jiems patiko.
Gal laikinai galėtumėte keltis miegoti ant svetainės sofutės?
Tokio pažeminimo mano seksodromas dar nebuvo matęs. Atsakymas buvo trumpas ir skaudus. Abiem.
Ko gero, paprasčiausias buvo verslininkas Petras. Kadangi pasirodė, kad namie turi žmoną ir vaikus, didelių pretenzijų neturėdavo - jokių koldūnų, jokių kavų, į lovą ir namo... Jokių įsipareigojimų. Viskas kaip ir nieko, tačiau kito mėnesio pradžioje paštu gavau sąskaitą iš Petro firmos už praeitą mėnesį. Priede buvo aiškiai surašytas aktų skaičius ir įkainiai, kurie keitėsi, priklausomai nuo seanso trukmės ir intensyvumo. Pastabose pagąsdinta, kad nesusimokėjus bus skaičiuojami delspinigiai. Sumokėjau. Paskambinau. Atsisveikinom.
Daugiau nebeieškau. Mielieji, gal Jūs galite man patarti. Rašykit, laikinkit, siųskit pinigus...
