1 nuotr.Vienas protingas žmogus yra pasakęs: „Niekada lipdamas nežiūrėk į kopėčias - žiūrėk į skersinius".
Vargšas draugelis Lietutis (pavardė žinoma), priėjęs prie pensijos kopėčių, pasimetė: būti ar nebūti, štai klausimas koksai.
Valdžia pasiūlė kopėčias iš trijų skersinių. Pirmas - tvirtas, kol neateina darganos ir plikšala, antras - visada slidus, aplūžęs ir papuvęs, tačiau būtinas, norint užlipti ant trečio - patikimo, su lipančiojo gyvybės draudimu, tačiau po truputį graužiamo infliacijos kinivarpų.
Kadangi valdžia pasiūlė, tai Lietutis pirmiausiai kreipėsi pagalbos į valdžią. Tada suskambo dangiški ditirambai - koks tvirtas ir patikimas ekspertų ištirtas antras skersinis, kaip pati valdžia prilaikys iš apačios, kad lipti būtų lengviau, kokis puikus matomumas užlipus ant antro - net Turkija matosi ir t.t. Kol Lietutis mąstė, lipti ar nelipti, valdžia staigiai op ir užkėlė. Ir paliko likimo valiai.
Lietutis nuo lūžtančio skersinio ėmė šaukti pagalbos. Pirmasis pribėgo bankininkas Kurmis:
- Eikš pas mane. Aš tau sukursiu orų ateities iliuzijų debesėlį - kada norėsi, tada pasidėsi, kada norėsi, tada pasiimsi, bet laiku turėsi dalį atnešti į mano urvelį. Jeigu neatiduosi, išknisiu tavo sodelį, o jei sodelio neturėsi, atiduos tavo vaikeliai. Na, kam tau tos kopėčios - lįsk pas mane skradžiai į žemę.
Kol Lietutis mąstė, prie kopėčių pribėgo taupioji Pelytė:
- Neklausyk, ką sako tas švediškas senis. Aš prekiauju gražiomis kojinėmis, jos ne tik nešioti, bet ir pinigėliams kišti tinka. Prigrūdi, prigrūdi ir nebereikia jokių kopėčių. Gali oriai ant sofos sėdėti ir ambroziją kramtyti. Tik saugokis kandžių. Tos pinigėlius sugraužia, o jei nepavyksta - kainas sukelia.
Trečias prisliūkino gudruolis Lapinas:
- Aš valdau visus pasaulio fondus ir galiu padėti, jei krisi nuo kopėčių. Gali kristi iš karto, jei dar sąnariai laiko, galiu nukelti palengva, iki kol sueis 85, galiu įpareigoti, kad tave gaudytų apačioje. Ir viskas - tavo gerovei. Ar taip, ar kitaip - tu jau stovi ant antro skersinio. O galiu ir aukštyn pakelti... iki kiek nori pakopų, tik pasirašyk popierėlį. Arba tik paspausk klavišėlį, arba nieko nedaryk - čia visi gudresni pasitarsim ir naktį miegantį užkelsim. O paskui kaip nors atsiskaitysim tarpusavy.
Kol galvojo Lietutis nuo kurio laiptelio geriau Turkija matosi, atėjo žila senatvė. Ir susirinko aplink visa protingoji koalicija ir pradėjo juoktis iš vargšo senelio:
- Ar tau čia, kvailiui, galvą sukti. Kaip norėsim, taip ir padarysim, tavęs nepasiklausim. Nei tu esi kopėčių stalius, nei tau jas remontuoti.
O moralas yra paprastas ir aiškus kaip trys staliaus pirštai: „Nelipk į medį, kad pagautum žuvį"...
