Vitalijus DIGREVIČIUS: Pensijų pavasaris

Situacija tapo nevaldoma: eilės pas gydytojus, prokurorus, brokerius, advokatus, kad gautum indulgenciją svariai priežasčiai.

Aš gavau pažymą iš oro uosto, kad perku lėktuvą ir atidarau tiesioginį skrydį į Kanberą (radau Google maps). Keista, bet „Sodra" ir departamentas patvirtino.

Palaukęs porą savaičių gyvoje eilėje (nakvojom palapinėse, valgėm kas ką) savo pinigus atgavau, atidavęs „Sodros" mokesčius, GPM, PVM, PMS ir otkatą. Sumelė kaip pensininkui gavosi visai padori. Kur ją?

Niekam per daug nesigyręs sudariau panaudojimo galimybių sąrašą (SSGG):

1. Nusipirkti du šaldytuvus, tris televizorius ir skalbenkę (Maniškės pirminis pasiūlymas).

2. Pradėti investavimo programą (pasiūlė seniūnas, žadėjo padėti).

3. Skolinti pinigus už procentus (variantas neblogas, bobučių verslas).

4. Padovanoti pinigus vaikams ir anūkams (didžiausia nesąmonė, tegul net nesvajoja).

5. Organizuoti akciją „Padarom", ar kaip nors padidinus kapitalą pinigus išplauti.

6. Pragerti (čia kraštutiniu atveju, nes gali tekti ilgai ir daugelį vaišinti).

Pirmasis variantas atkrito iš karto, nes viską turėjom, o po tų visų pirkinių sektų noras kailinių, suknikių, papuošalų ir plastinių operacijų. Atmečiau. Maniškė verkė tris naktis.

Seniūnas pristatė tris investicines programas: šalies gynyba (už 2%), taupomasis bankas (už 2,4%) ir už 3% jo valdomos UAB „Pakaruoklis beržas" akcijų. Variantai netiko, nes visai buvo neaišku, ką dar pripliurps Amerikos vyriausiasis ir kokios bus akcijų tendencijos ateityje. Pensijų fondas buvo geresnis.

Nutaręs skolinti iš karto atsiradau pas Lietutį:

- Gal nori, kad paskolinčiau pinigų?

- Aišku, noriu, kaip tik burna džiūsta.

- Gerai, gauni 3, po savaitės atiduodi 4. Rašom sutartį kokiam tūkstančiui?

- Na, nelabai gerai. Aš taip iš Petrausko skolinausi 10, tai pusę metų, kol su delspinigiais atidaviau. Mopedą gavau parduoti.

- Gal žinai, kam reikia?

- Aplink tai tikrai niekam, visi dabar pensijas gavę, kai kas II pakopą atsiėmę...

Apie gimines net negalvojau, net testamento nesudariau, nes tai reikštų pagreitintą mirtį įtartinomis aplinkybėmis, o aš dar pagyvent norėjau. Aukoti kam nors irgi nesiruošiau, nes man nėra aukojęs niekas.

Aferos tiko, bet jau atspausdinęs reklamas ir beveik užsakęs televiziją, surinkau tokių procesų teisminę medžiagą ir pagalvojau,- „Blemba, gerai, jei gerai, o aš ne toks jau suktas, kad viską čeki peki išsukčiau",- sėdėti visai nesinorėjo. Naktinę - klubinę veiklą ir palaidą gyvenimo būdą atmečiau dėl amžiaus cenzo ir sveikatos.

Dvi savaites beveik nemiegojęs, išgėręs 3 litrus gudobelių ekstrakto, susimušęs su Maniške ir prakeiktas visų giminių ir pažįstamų, sukišau išgrynintus pinigus į stiklainius, užvakavau ir pakasiau po aukštos įtampos laidų linija (sako, elektromagnetiniai laukai saugo nuo sugedimo).

Ilsėkitės ramybėje, kol grįšiu. Vietą pažymėjau žaliu kryžiumi. Miegu ramiai.