Vitalijus DIGREVIČIUS: Pinigai nekvepia, o elektra...

Buvo atnaujintos sistemos, pajungti sinchronizatoriai, kompensatoriai, dešifratoriai ir trankvilizatoriai, personalas apmokytas slėptis, gintis ir meluoti apie viską. Valdžios vyrai mokėsi gracingai nuspausti raudonus mygtukus, gėrė kalio jodido tabletes kraštiniam atvejui, kritinei situacijai buvo paruoštas ir kalio cianidas.

Neįvyko nieko baisaus. Elektra tekėjo kaip tekėjus ir kaip sakė dainius: „Nebeužtvenksi upės bėgimo...".

Tačiau tauta ruošėsi taip pat. Mes su Lietučiu (pavardė žinoma vietiniuose sluoksniuose), išardę kiniško elektromobilio po avarijos liekanas ir netyčia rastą lėktuvo juodąją dėžę, sukūrėme elektros analizatorių, kuris aiškiai rodė, kurios šalies energiją naudojame bet kuriuo laiko momentu. Švediška elektra dažėsi geltonai, suomiška - mėlynai, vokiška - rudai, lietuviška buvo purvinai bespalvė. Be to, švediška elektra skleidė pūdytos silkės kvapą, lenkiška - „Golonka w piwie", latvių - kažkokios parūgusios putros. Pagal tuos visus parametrus galėjome žaisti elektros biržoje, nes prietaisas rodė net apytikslę MWh kainą.

Tačiau elektros biznis pralenkė prostituciją, šiukšles ir visai priartėjo prie naftos. Tiekėjai visokiais būdais pudrino smegenis, didino elektros kainas, teisindamiesi investicijomis, pistacijomis ir patricijomis, kad tik niekas nieko nesuprastų.

Ryte atsikėlus analizatorius švytėjo geltonai, ore tvyrojo pūdytos silkės kvapas. Su Lietučiu supratome, kad paduoda švedai ir elektros kaina kils. Vėliau spalva ėmė keistis į mėlyną, kadangi įsijungė suomių upių elektrinės. Dar vėliau elektra tapo bespalvė - Elektrėnai ėmė deginti dujas. Kaina šoko kaip ant mielių.

Vieną rytą atsibudome nuo beprotiško analizatoriaus signalo - skalė buvo įkaitusi nuo raudonumo, ore atsidavė šviežiomis bulvėmis. Elektros kaina ritosi žemyn. Pagal visas instrukcijas puolėme dėtis dujokaukes, gerti dykai išdalintas tabletes ir krikščioniškai demokratiškai melstis. Panika.

Į pavakarę viskas normalizavosi. Oficialiai buvo paskelbta apie priešiškos valstybės diversiją, kurią sukėlė apsirūkęs operatorius Anzelmas, netyčia paspaudęs raudoną mygtuką. Kaina vėl grįžo į tautai įprastas biržos ribas.

Vėliau buvo surengti brangūs visuotiniai mėnesio trukmės gyventojų mokymai kaip elgtis kritiniais atvejais, bet jų niekas nesiklausė. Tauta laukė visuotinio elektros pigimo, tiekėjai kikeno į delnus, valdžia badė pirštais vieni į kitus, ramūs buvo tik perdavimo operatoriai, kuriems buvo iki lemputės, kuri elektra teka...