1 nuotr.Kai manęs jaunystėje vos neišdulkino gėjus, pradėjau rimčiau domėtis ta bendruomene, jų problemomis, jų siekiais ir svajonėmis.
Tuo labiau, kad mano draugo Lietučio pusbrolis Eduardas buvo gėjus tikrąja to žodžio prasme ir tomis temomis bendraudavo itin atvirai. Kitą kartą prie taurelės nealkoholinės degtinės tarp mūsų prasiskleidė įdomus pokalbis, tiksliau, kalbėjo Eduardas, o aš tik klausiausi.
Tai va, kaimyne, prabėgo gyvenimas nugaros grioveliu, o galėjo būti...
Galvoji, gera lindėti savo užkampyje senatvėje, nebedalyvauti meilės maršuose, nebesilankyti savuose klubuose, pamiršti jaunystės orgijas.
O visuomenė? Ji išsigimusi. Ji prieš genderišką gamtos natūralumą eina. Praeitą savaitę piktos moterys nuo dviračio numetė, tašėm užbambino. Ir tik už tai, kad važiavau su blizgančiais stringais, atseit, kiaušiniai matėsi.
Bet gi dviratis ne paspirtukas, patys supraskit, o ir Velykos nebe už kalnų.
Už kalnų tolerancija. Jau šioje visuomenėje už mus, gėjus, blogiau tik žydai gyvena - lietuviai bankuose baigia juos pagal pinigus pralenkti.
O pagal laimės indeksą lietuviai visų priekyje, o mažumos gilioj šiknoj atsidūrę.
Šiaip gyventi mūsų visuomenėje nėra visiškai neįmanoma, tik niekaip nelygiateisės partnerystės negalim įteisinti. Niekas nesupranta, kad nėra tarp mūsų lygybės: jei vienas aktyvus, tai kitas turi pasyvus būti, kitaip kokia čia šeima be domino (čia dar nuo Romos imperijos laikų).
Ir dėl vaikų neišspręsta: mes gi negalim dirbtiniu apvaisinimu... kažkaip nesivaisina. O jaunąją kartą auklėti norisi, oi, kaip norisi.
Dar pasakysiu, kad valdžia visiškai nepalaiko mūsų socialinėje sferoje. Juk mūsų aktyvus gyvenimas trumpas kaip krepšininkų - reikia jį naudoti labai produktyviai, nes senatvė - ne paguoda, kaip sakoma.
O ir jaunystėje problemų apstu. Dažnai yra su kuo, yra kuo, nėra kur, nes piktos akys viską mato.
O pagyvenusiems situacija keičiasi iš esmės - yra su kuo, yra kur, nebėra kuo. Atėjus senatvei, galėtum bent lytį pasikeisti dėl pilnutinio gyvenimo prasmės, bet kur tau - mums jokios kompensacijos ar išmokos nepriklauso. Kaip kad PSD nebūtume mokėję. Todėl mūsų gyvenimo credo - su amžiumi kiekvienas gėjus turi tapti lesbiete.
Tai kaip gali tokiuose sąlygose gyvendamas neprotestuoti. Pijokai turi savo teises, nepilnamečiai turi, kaliniai turi. O mes? Taip gali visiems saviškiams perduoti: mes nenurimsim. Eisim į eisenas, rašysim peticijas, skleisim tikėjimą ir įgūdžius jaunimo tarpe. Prieš gaivų vėją nepapūsit.
Išklausęs Eduardo susimąsčiau. Gyvenimas bėga, o tiek dar pasaulyje neišartų dirvonų ir neįkoptų viršukalnių likę.
