Kažkada viena ožka (tiksliau - ožkytė ar oželytė) pareiškė, kad ne. Net agonijos laiką apskaičiavo: suskaičiavo, kad po 100 metų mūsų Lietuvos nebeliks. Nuo to pareiškimo praėjo bene keliasdešimt metų. Bet Lietuva vis dar čia. Gyva! Deja, jau be trečdalio lietuvių...
Priežastis paprasta: valdantiesiems svarbiau, ką apie mus pagalvos svetimi, o ne savi, kurie juos išrinko. Net dėl paikos vaikiškos skaičiuoklės apie žydus, „lipančius kopėčiom", mūsų naujoji valdžia ne juokais pabūgo, nors toji nesąmonė iš fantastinės srities, nes joks save gerbiantis žydukas nei į gaisrininkų, nei į kaminkrėčių gretas per kitų galvas nesiveržė.
Bet, tarkim, kad valdžia teisi ir jai pritarkime visi: mums labai svarbu, ką apie mus pagalvos pasaulis! Juk dar prieš nepilnus pusšimtį metų apie lietuvius pasaulis beveik nieko negalvojo, nes nieko apie mus ir nežinojo. Tekdavo aiškinti svetimose šalyse, kad mes ne rusai ir ne provoslavai. Ačiū Dievui, tiksliau - Saboniui (Koks skirtumas?!) mus išgarsino krepšinis.
Bijau, antrą kartą jis mūsų neišgelbės nuo nežinios. Ne dėl to, kad nebeturime garsių krepšininkų, bet dėl to, kad jų pavardės labiau asocijuojasi su Amerikos klubais, nei su Lietuva. Todėl gali tekti aiškinti, kad Lietuva - tai Baltijos šalis, kurioje azijatai ir afrikiečiai gyvena. Ir dar Rusijos bei Baltarusijos nevykę revoliucionieriai, jeigu su vietiniais sugyvena.
Bet kuriuo atveju, jei mūsų šalis taip mėgsta dairytis į šalis, kodėl jai visai nerūpi, ką apie mus pagalvos pasaulis, kad nusiritome taip, kad net trečdalis savų piliečių svetur laimės ieškoti išdardėjo? O likę du trečdaliai dėl alkoholizmo bei savižudybių pagarsėjo. Jau neminint valdžios „žygdarbių", kuri nesislėpdama vagia ir į akis meluoja, kaip kokia „kurvilija".
P.S. Jeigu tai ir yra toji išgirtoji „Gerovė", lai savo piliečiams nauja valdžia paaiškina: kodėl tokios valstybės kūrėjai iki šiol vartosi it inkstai taukuose laisvėje, o ne ant gultų už grotų?