Sorošas net kelis šimtus milijonų išleido Lietuvoje, per „Atviros Lietuvos fondą" (ALF) kurdamas pilietinę visuomenę. Kūrė, kūrė, kol tiek išperų prikūrė, kad jo statytiniai ne tik svarbiausius postus aplipo, bet ir visus finansinius srautus užvaldė Lietuvoje. Tad investuoti milijonai su kaupu atsipirko, o iš pilietinės visuomenės „likučių" dar bandė kažkada pasispardyti tūlas Kuolys, savo galybe įtikėjęs, bet gavo per nagus ir vėl grįžo prie kultūros ištakų. Dabar toks kultūringas, kad ne tik nebesikeikia, bet ir nebesikiša, kai Lietuva savo piliečius skriaudžia. Valdžia gali jo akivaizdoje net gyvą žmogų ėsti akyse, bet jis vis tiek nesikiš, nes jau buvo įkišęs į LGBT reikalus savo trigrašį, bet, matyt, kažkam nepatiko.
Paskaičiavau, kad per pastaruosius kelis mėnesius valdžia „suėdė" net tris pilietiškus piliečius, kurie bandė parodyti visuomenės žaizdas ir būti visuomeniškai aktyvūs. Galėjau būt ketvirtas - aš (pardon, už ne kuklumą), kai įsiveržęs į Valstybinę darbo inspekciją, nufilmavau dykaduonius ir tuščius darbo kabinetus. Kai kam nepatiko mano įžūlumas, atstovaujant piliečių interesus. Tokiems siūlau patiems pabandyti apginti bent savo interesus. Bet kurioje biurokratinėje įstaigoje, kurioje neršia už liaudies pinigus dešimtys tūkstančių biurokratų. Pamėginkit, prašau (Tik be šampano ir be vokelių!) išspręsti elementariausią reikaliuką: neteisingos pensijos klausimą, permokėtos sumos IGNIČIUI ar dingusios sumos švedų banke.
Be išankstinio užsirašymo. Be registracijos internetu. Be išmanaus telefono pagalbos. Be pažinčių ir be dovanėlių. Jei paseksite mano pavyzdžiu ir įsibrausite neprašytas, būsite pasiųstas paskui rusų laivą, ką bandė man pasiūlyti VDI inspektorių vadas, kol neišgirdo, kad tada pats gaus į snukį. Nekultūringa? Labai! Ar gražu taip daryti?! Būtinai, tik taip ir ne kitaip galima su veltėdžiais biurokratais žmoniškai susikalbėti, jei nenori su jais bendrauti užvertęs galvą į viršų. Juk esmė buvo paprasta: aš jam papasakojau apie inspektorių savivaliavimą, o jis mandagiai išklausė ir pasiuntė pas viršininką Čeponą ir jam tą patį susakyti ir dar parašyti. Čia tas pats būtų, jei išsipasakojęs mano korespondentui savo bėdas, išgirstum atsakymą: „O dabar eik pas mano redaktorių ir jam tą patį susakyk, ir jeigu jis lieps, tada gal ką nors ir parašysiu." Normalu?
Savo darbuotojus dar galėčiau pateisinti dėl darbo apkrovos, nes konkuruojame su užsienio portalais monstrais, kuriuose dešimtkart daugiau žmonių ir finansų suvaryta. Be to, dirba su piniguočių valdžia, iš anksto apsitarę ir vienoje gaujoje. O kai daiktas atsiduria vienoje saujoje, belieka užsiiminėti, liaudiškai šnekant, anonizmu, o kalbant kultūringai - masturbacija ir manipuliacija su VSD paruošta medžiaga. Be jokių faktų tikrinimo. Tik strėlytėmis nurodant nepatikimus supuvusiai sistemai asmenis: Kokie jie skandalistai! Vatos prikimšti rusų agentai! Nors mano galva, vata užsikimšusi ausis ir akis yra mūsų VSD, jei neišgali „rusų šnipų" sugaudyti. Net negražiai prisišnekėjusį Paleckį pričiupo tik su liudininko pedofilo pagalba. (Dar visa laimė, kad ne su konservatorių pedofilo Bartoševičiaus, nes dabar būtų „užslaptintas" ir toliau vaikus tvirkintų.)
Iki Sąjūdžio beveik dešimt metų dirbau su „Šluotos" skaitytojų laiškais ir skundais. Dažniausiai tais, kurie, įtikėję komunistine valdžia ir kad įstatymai visiems yra lygūs, bandė būti principingi iki galo. Konstatuoju faktą: liūdniausiai jie atrodydavo prieš savo galą... Apgailėtini niurzgliai, patys apipilti purvais, psichologiškai sugniuždyti ir praradę ne tik darbą, draugus, bet kai kada net ir šeimą. Bet net ir tuomet man dar pavykdavo vieną kitą apginti, gal net nuo savižudybės išgelbėjant. Nes egzistavo partinė kontrolė LKP CK, Liaudies kontrolės komitetas, kartą net teko vykti į Maskvą, pas kolegas iš centrinės spaudos. O dabar kur eiti? Žinau, jau sakė - paskui rusų laivą, bet kai nepaklausiau ir pasiunčiau korespondentą pas ministrę Navickienę su klausimais, atsimušiau kaip į sieną. Liepė atsiųsti klausimus raštu per komunikacijos skyrių. Na, kaip tokios ministrės nepasiųsti ant trijų raidžių arba dar ant ilgesnio keiksmažodžio arba daikto?
Todėl kai šiandien, žvengiant ir žvygaujant parsidavusiems paršams iš nacionalinės televizijos, eliminuojami iš valdžios pilietiški lietuviai Gražulis su Žemaitaičiu. Šitaip valdžiažmogiai skriaudžia ne juos, o mus, Tamstos piliečiai. Greitai mūsų interesus gins tik tie, kuriems rūpi tik asmeninė nauda ir dar antras galas. Ir vargas tiems, kuriems tas galas nepatinka. Kai išdraskys, kauksime kartu Celofaną apsikabinę. (Deja, šį kartą turiu galvoje ir šalies biudžetą, ir švietimo sistemą, ir mediciną, ir tradicinę šeimą, ir lietuvių kalbą, ir visą Lietuvą, kažkada buvusią normalia mūsų Tėvyne.)
P.S. Po ilgo ir nuobodaus, bet, manau, labai reikalingo perspėjančio „teisybės ieškotojus" mano straipsnio - trumpas reziumė: „Idiotą" ar „klouną" galima iš bet kurio LT piliečio padaryti. Ypač, jei per pinigus valdai bet kurią televiziją. Belieka tik „iškirpti" nereikalingus sistemai žodžius iš pašnekovo lūpų ir kamerą šiek tiek sufokusuoti, pavyzdžiui, į „spuogą" arba „inkštirą". (Prisiekiu, ne Matuką turiu galvoj!)