2 nuotr.Jei būčiau bent kiek jaunesnis ir turėčiau eiklias Tapino kojas, bet galvą - dar savo, būtinai užbėgčiau pas Seimo kanclerį dar kartelį, bet ne smulkintis ir seimo kanc. prekių kontroliuoti, o komandiruočių sąnaudas ir sąskaitas bei jų naudingumo koeficientą suskaičiuoti: kas, kur, kada, dėl ko ir su kuo nuvyko, kol seime svarbūs posėdžiai vyko; kiek laiko ir su kuo ten prabuvo, kai jų rinkėjų balsai per balsavimą pražuvo; kelių žvaigždučių viešbučiuose ir keliese gulėjo ir kas už visus sumokėjo; kokių gavo lauktuvių ir iš ko, kai jau su visa delegacija arba jau be jos namo dardėjo; ar pateikė ataskaitas po tų egzotinių kelionių, kad rinkėjai galėtų išsiaiškinti, ar buvo Lietuvai iš to naudos, ar priešingai - kaip visados tebuvo biudžetinių pinigų taškymas ir dar tokiais mastais, kad už juos jau seniai buvo galima pradėti stadioną statyti, po to - nugriauti ir vėl atstatyti, bet tik dešimteriopai brangiau, kad ne tik Vilniaus futbolininkams, bet ir Lietuvos avuliams būtų geriau, tad jei kada visai nusigyvensiu iki to, kad nebeliks jokių idėjų, ko gero, pradėsiu irgi stadionus statyti, arba - griauti, priklausomai nuo nuotaikos, nes ir tas, ir anas labai labai apsimoka, ypač, jei stadionas bus skirtas futbolininkams, pas kuriuos didžiausi milijonai sukasi, bet ne futbolininkams, o milijonieriams statybininkams ir griovėjams, ir kol futbolininkai su sirgaliais laukia vis dar kantriai išsižioję norimų rezultatų, milijonieriai statybininkai tą vargšą „nedadarytą" stadioną nuo vieno verslininko pas kitą pasuoja, kol negaus patys norimo rezultato ir nepataps milijardieriais, nes tik su tokiais mielai Švabas papozuoja, net jei šalia trinasi koks skvernelis su mums skirta dalia, o gal - tik laikinai priskirta...
Tai tiek ir tenorėjau Tamstoms pasakyti vienu sakiniu, nes kartais sulaukiu priekaištų, kad mano būna per ilgas.
