Kažkodėl manęs neapleidžia negera nuojauta, kad netrukus mūsų kariškiai gali masiškai apleisti karinę tarnybą Lietuvoje ir pradėti emigruoti į Vokietiją, kad ten iš naujo įstoję į armiją, parvyktų atgal į savo Gimtinę jau kaip svetimšaliai atėjūnai, kuriems iškart nemokamai būtų suteiktos modernios kareivinės ir dar naujesni butai - ne tik jiems, bet ir jų antroms pusėms (įskaitant meilužes bei meilužius), o vaikams - darželiai bei mokyklos už dyką (Su mokytojais, kurių Lietuvai net 600-ų trūksta!), kadangi vietiniams lietuviams tarnauti Lietuvai nelabai apsimoka, nes generolams nebeleidžiama net dantų susidėti (Negalima net perlydyti „auksinių šaukštų" į dantis, kurie, valgant kareivišką košę, yra labiau reikalingi), tad ką jau bekalbėti apie tarnybinio buto nuomą, net jeigu jis išnuomotas tik už 445-is euriukus, kurių prireiktų bent du kartus daugiau, norint butuką Vilniuje ne pusrūsyje išsinuomoti, nors, antra vertus, ko gero, generolas Rupšys pats yra kaltas, kad išsinuomojo iš sūnaus, o ne per tarpininkę Lietuvos Marčią, nes už tokią milžinišką sumą Austėja jam būtų galėjusi padėti net 445-is pastatus su milžiniškais sklypais Vilniaus centre ne tik išsinuomoti, bet ir įsigyti, vot! (P.S. Visam gyvenimui, jei Landsbergis kaip Leninas atėjo amžiams ir visiems laikams, arba iki tol, kol baigsis jo konservų galiojimo laikas bei jėgos struktūrų ir teismų savivalė, kai bus atliktas sąžiningas valstybinio turto auditas.)