Valdžia jau seniai laiko savo žmones debilais, kuriems negalima ne tik grynųjų pinigų, bet net menkiausių pensijų patikėti. Nes mano, kad debilams pinigų duoti nevalia, nes kaip mat pragers, pravalgys, praloš, praskolins arba pames, jei atgal į švediškus bankomatus laiku nesumes. Žodžiu, ištratins vienaip ar kitaip.
Gi paprasti žmonės debilais pravardžiuoja esančius valdžioje, nes tik debilai gali išleisti milijardus ginkluotei, pradedant šautuvais ir baigiant šarvuočiais, kad apginkluotų savo nepatikimus piliečius, kurie net su savo pinigais nemoka elgtis! Į ką jie ištratins visus savo šovinius? Vargu, ar yra prasmės spėlioti...
Ši debiliška situacija visuomenėje susidarė nuo tada, kai žmonės - tiek paprasti, tiek valdžioje - nustojo vieni kitais aklai pasitikėti: išrinktieji savo rinkėjais, o rinkėjai jiems išrinktais. Vieni mano, kad ne tie debilai balsuoja, o kiti, kad ne tie balsus skaičiuoja. Kurie yra didesni debilai, sprendžia likę ant sofų debilai.
O kai visuomenė absoliučiai sudebilėja, debilai ima sutartinai vengti asmeninės atsakomybės ir laukia komandų tik „iš viršaus", kad blogiausiu atveju galėtų pasiremti daugybe kitų debilų iš Briuselio ar Vašingtono, kur net pavojingiausi debilai nusitaiko į valdžią: laimei ne visada pataiko ir kartais prašauna pro šalį.
Kad normalūs piliečiai neapsimestų debilais ir neprasmuktų į aukščiausius postus, kandidatai yra nuolat testuojami iš svetur: jiems liepiama lytis pasikeisti, kartais net partnerius į keturkojus (nebūtinai paprastus gyvulius), o būna net verčia laižyti svetimas vėliavas, jei po ranka negrų su purvinais batais šalia nėra.
Po tokių žiaurių išbandymų jokiam debilui nebeįrodysi, kad esi normalus. Tad norom nenorom teks su kitais volioti durnių valdžioj ir tenkinti ne nacionalinius, o internacionalinius interesus. Tokiais atvejais - vienintelė viltis Tautai: debilai iš liaudies!
P.S. Belieka kuo greičiau jiems išduoti šovinius, kad kuo greičiau visus ištratintų!