Žmonės būna įvairūs. Vieni išplaukia „sausi" (kaip Darius Mockus), kiti (kaip Raimondas Kurlianskis) paskęsta korupcijos liūne. Ir net atsiduria už grotų! Draugiškai. Su politiku Eligijumi Masiuliu. Kodėl tokia graži kompanija išsiskyrė ir Mockus liko „už borto"- nežinoma. Nes viešpaties keliai nežinomi. Šitą puikiai žino ir supranta bet kuris LT prokuroras, kuris, skirtingai nei dauguma paprastų pensininkų, yra nusiteikęs oriai ir padoriai senatvę „MG Baltic" koncerne praleisti.
Bet jeigu žurnalistai pradeda domėtis - kas ir kaip? (Ir dar, neduoktudiev - už kiek?), „iš viršaus" nusileidžia jau visai kiti žmonės: inspektoriai, kontrolieriai, pareigūnai su antpečiais... Pradeda „ieškoti sliekų". (Spėju: galbūt žvejotojai?) Matyt, daug laisvo laiko turi, nes darbuojasi namuose „mišriu būdu". (Iš serijos: „Noriu dirbu - noriu ne!") Ir tai suprantama: „O kas, jei vėl - PANDEMIJA?" Apkrės ką nors arba apsikrės? Arba apsitries iš baimės dar nenupirktus žurnalistus pamatę. Ką tada daryti vargdieniams? Vėl Mockaus iš „Aprangos" naujos aprangos kaulyti?! Nepatogu. Be to, brangu, nes vėliau gali tekti sunkiai atidirbti. Viskio dėžute valdžiai be viskio perduoti. Arba kokius pareigūnus paspausti. Kam tikrinti, o kam tik pasitikrinti: Ar korumpuota sistema dar veikia ar nebe?
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai veikia išsijuosę! Dirba net nedarbo dienomis.( Kaip supratau, darbo dienomis jie ilsisi namie. Be abejo, mūsų sąskaita.) Algos nuo 2 iki 4 tūkstančių. Taip sakė ponas Čaponas. Nes dar didesnis ponas, jo viršininkas Gricius, pasiligojo. Arba buvo perspėtas, kad geriau po kojomis nesipainiotų, jeigu nenori būti Tomkaus sumindžiotas. Maža kas atsitiks kovoje su „Respublika". Juolab, kad kartą jau kariavo su mumis pagal anoniminį skundą. Nieko nepešė, bet nervų kainavo. Gal dėl to dabar ir atgulė į patalus. O gal refleksai suveikė. Nespėliokim.
Nežinau, sutapimas ar ne, bet reidai prieš „Respubliką" sutapo su straipsnių ciklu apie Mockaus „reideriavimą". Tikiu, kad tai - grynas atsitiktinumas. (Turi gi kuo nors žmogus Lietuvoje tikėti ir pasitikėti, ar ne?) Bet kai jau po pirmų mano straipsnių apie Mockų redakcijos pensininkus užpuolė parazitai, dievaži, kilo noras san.epidemijos tarnybą iškviesti: negi kviesi spec.tarnybos pareigūnus, kurie jau seniai Mockaus kišenėje sėdi. (Jei taip nebūtų - sėdėtų Mockus!) O kai VDI inspektoriai, kaip tikri paršai, ėmė knistis po mano popierius, ne juokais savo darbuotojus išbariau: kodėl veterinarų neiškvietė skiepų suleisti? Juk mato, kad elgiasi kiauliškai. O kas jei pasiutę? Užtaigi...
Man nieko kito nebeliko, kaip tiktai atsikeršyti. Pardon, kad tarpais buvau į Celofaną panašus, deja, susidūręs su gyvulišku elgesiu pats norom nenorom sugyvulėji! Žiūr. video Nr.2 čia! (Bus daugiau)
Vito Tomkaus trigrašis: Pora žodžių pasipiktinusiems dėl redakcijos aplaidumo su registracijos žurnalu... Redakcija privalo registruoti kas ir pas ką atėjo ir kada išeina. Nes visokių "skaitytojų" lankosi. Tarp jų ir su psichikos sutrikimais, ir provokatorių, ir net VDI inspektorių, tik neaišku prie kurių juos priskirti? Tačiau būna kai apsilanko ir labai rimtų "informacijos šaltinių", kurie prašo garantijų, kad apie jų vizitą niekas nesužinotų. Budintys platintojai užsirašinėja visus ir žurnalą perduoda iš rankų į rankas, kol, deja, jie nepapuola į piktavalių rankas, tokių - kaip Mockus arba VDI inspektoriai, kurie puolė filmuoti neatsiklausę. Tai yra savavaliavimas ir labai pavojinga (lankytojams, ne jiems) "darbo sąlygų tikrintojų" nusikalstama veikla. Gal net tarpininkavimas banditams, nes labai kamantinėjo - kur kieno raktai ir kur kokios kameros? Ar dabar visiems viskas aišku?