Taip ir lankstysis Lietuvėlė kaip toji nendrė vėjyje. Kol nulūš. Arba kas nulauš. Jei tik prieš tai jos svetimi batai nesutryps. Arba tankai.
Nes ir kairieji, ir dešinieji, ir jiems prijaučiantys „akli" sekėjai, tiek besidairantys į Briuselį, tiek į Amerikos pusę, taip ir nesuvokė iki šiol, kad juos renka savi, o ne svetimi rinkėjai.
Svetimi gali tik paskirti. Laikinai. Kol bus nauda. Ne jiems, o jų šeimininkams. Kuriems svarbūs tik jų interesai. Nacionaliniai! O ne internacionaliniai, kokie jie bebūtų: ukrainietiški, rusiški ar baltarusiški. Ką jau čia bekalbėti apie palestiniečių bei jų kaimynų genocidą...
Nepaisant to, mūsų išrinktieji ir toliau it pasiutę yra kariauti pasiruošę, bet kažkodėl veržiasi į seimą, o ne į frontą. Nors ten, sako, už nušautą ar susprogdintą pinigų daugiau duoda, nei seime. Matyt, ne skūpūs. Arba skaičiuoti nemoka. Juk net savo žmonių susiskaičiuoti iki šiol nesugeba. Vieni sako, mūsų yra keli milijonai, kiti - kad dar vis trys. (Turbūt su arabais.)
P.S. O gal dėl to ir nori kuo greičiau pasiųsti visus į frontą, kad grabuose bus lengviau visus suskaičiuoti, kai nė vienas jau nebejuda ir po svetimus kraštus nebesiblaško?