3 nuotr.Anksčiau sakydavo: visur gerai - kur mūsų nėra! O dabar mums valdžia sako atvirkščiai: kur mūsų nėra - ten viskas blogai! Kaip TEN yra iš tikrųjų? Mano manymu, tai išsiaiškinti yra kiekvieno doro žurnalisto pareiga. (Bent mane taip VVU mokė.) Kadangi esu labai nedoras ir iki šiol tarybiniu mokslu vis dar tikiu, o ne Sorošo pasakėlėmis, todėl ir susiruošiau pas baltarusius išsiaiškinti kaimyninius santykius.
Tik ne pas Svetlaną, o pas Aleksandrą. Nes prezidentienė Svieta man pernelyg brangi! (Jei labai norėčiau prie stoties pigesnių susirasčiau.) O Lukašenka, esu tikras, manęs vertas: ir aš, ir jis esame paskutiniai mohikanai. Jis kaip Diktatorius, o aš kaip paskutinės nacionalinės spaudos magnatas. (Putinas man į pašnekovus dar netinka, nes per trumpai šalį valdo, lyginant su Lukašenka arba mūsų Landsbergiu.)
Tik iškart įspėju, kad aš ne Karlsonas ir ne Takeris. Todėl pusę valandos išsižiojęs Baltarusijos prezidento neklausysiu apie jo šalies istoriją. Nes dar neaišku, kas kam priklausė ir priklauso, mes buvome jų ar jie jau nebe mūsų? Tik dėl Vilniaus pasiginčysiu, nes niekaip neapsisprendžiu, kam geriau ateityje atsiduoti - baltarusiams ar lenkams? Kas geriau - Litbelo respublika ar šlėktų provincija? Kai sugalvosiu, pasakysiu. Kol kas tik žinau, jog Litbelą bolševikai be kraujo sukūrė, o lenkai Vilniaus kraštą prisijungė jėga ir per kraują.
Ko gero, jau visi prisigalvojote, kad bandysiu mėgdžioti pasipūtėlį jankių žurnalistą, kuris asmeniškai man, kaip Lietuvos mužikui, ne itin patinka. Pirmiausiai, juokiasi negražiai, nes dirbtinai, kaip ir visi amerikiečiai. Be to, matosi, kad labai save myli, o aš dažniau savęs neapkenčiu dėl pernelyg ilgo ir smailo liežuvio. (Nors nusikąsk! Kiek draugų per jį praradau.)
Jeigu pavyks susitikti su Batia ir jis man sutiks duoti interviu su video kamera, bandysiu pasikalbėti apie atominių elektrinių statybas, pas mus dar nepradėtas, pas juos jau baigtas, nors mes pradėjome daug anksčiau. Iš istorijos tepasidomėčiau, koks, jo manymu, buvo tikrasis LDK Didžiojo kunigaikščio vardas: Vitovt ar Aleksandras? Be to, būtų įdomu sužinoti, kaip jis įsivaizduoja mūsų kaimyninių šalių susitaikymą? (Ar mes jiems Svetlaną turėsim priduoti, kaip kažkada Belecką, ar jis pats mums asmeniškai prisiduos?)
Galbūt net pavyks išsiaiškinti, kiek uždirba mūsų anoniminiai tarpininkai tarp Baltarusijos ir Lietuvos biznio santykių įsiterpę, prieš tai apdairiai eliminavę civilizuotus ekonominius ir abipusiai naudingus ryšius? (Jei Aleksandras sutiks priduoti savo „galus", gal ir mums pavyks saviškius spekuliantus viešumon iškapstyti?)
Tikiuosi netgi išpešti iš jo daugiau informacijos apie mūsų VSD pulkininko Pociūno žūtį: kas ir kaip jam padėjo taip „įsibėgėti", kad net sugebėjo pro viršutinį viešbučio langą išskristi? (Šiaip ar taip nusikaltimas buvo padarytas Baltarusijos teritorijoje, negi sunku bus tas bylas pasikelti? O gal jos net neištirtos?!)
Ypatingą dėmesį norėčiau skirti geopolitikai, jei vėl jos nesupainiosiu su geodezija. Jau anksčiau buvau girdėjęs, kad dar Jelcinas prašėsi Vakarų pasaulio priimti jį su visa Rusija į NATO ir Europos Sąjungą. Bet kai dabar pats Putinas Karlsonui ir Takeriui prisipažino, kad buvo Klintonui apie tai užsiminęs, kuris iš pradžių maloniai apsidžiaugė, bet vėliau tą patį vakarą per vakarienę, su kažkuo iš JAV susiskambinęs, kategoriškai pareiškė, jog kol kas tai neįmanoma, šis klausimas mane dar labiau sudomino. Įdomu kas tas tipas, kuris JAV prezidentui įsako iš „dar aukščiau" ką ir kaip jam reikia sakyti ir daryti? Argi neįdomu, ką šiuo klausimu mano Lukašenka, kuris klauso tik Putino? (Bent adresatas tipo žinomas.)
Tuo pačiu mudu du mohikanai, galėtume viešai pasvajoti, kaip šiandien atrodytų pasaulis, jei Rusija su Baltarusija ir, žinoma, broliška Ukraina būtų buvusios priimtos į Europos Sąjungą? Ar toks ES tautų junginys nebūtų tapęs nauju pasaulio jėgos centru, kuriam net "pasaulio policininkė" JAV pavydėtų: supervalstybių sąjungai su dvigubai didesniu gyventojų kiekiu, trigubai galingesniu ekonominiu potencialu bei dešimt kartų didesniais neišsenkančiais gamtiniais ištekliais? O jei dar būtų buvę priimti į NATO, kaip pusiau europietiška, pusiau azijietiška Turkija, galbūt šiandien nebūtų nė vieno karo židinio? Įsivaizduojate, kiek jaunų gyvybių būtų išsaugota? O kaip suklestėtų ekonomika!
Todėl ir svarbu sužinoti, kas tas paslaptingas asmuo, kuris JAV prezidentą Klintoną akimoju pastatė į vietą, nes, matyt, karas kai kam labiau nei taika žemėje apsimoka... Tikiuosi, ne su Monika stažuotoja Bilas tarėsi, nes Hilary būtų jau seniai jį metusi ir sau ramiai dabar Izraelyje sėdėtų. (Arba neramiai: priklauso nuo rajono.)
Gal nebepasakosiu smulkiau, kad nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje kas nors nepagalvotų, jog iš anksto noriu su Aleksandru savo klausimus suderinti, kaip su kokia Grybauskaite. Antra vertus, aš pats nežinau, kokie dar klausimai man gali šauti į galvą, nes tai priklauso ne tik nuo pašnekovo, bet ir mano asmeninės nuotaikos.
Manau, neturėčiau Lietuvai dar daugiau gėdos pridaryti, nei kažkada pas Lukašenką interviu ėmę LRT „žvaigždės" Jakilaitis su Miliūte, kurie susidūrę su diktatoriumi Lukašenka tet-a-tet, abu iš laimės nutirpo, nors prieš kelionę abu buvo labai karingai nusiteikę. (Bent jau žinos, ką reiškia dirbti "pagal iškvietimą"!)
Savo bendrovės Generalinės direktorės Dianos jau prieš kelias dienas paprašiau, kad oficialiai kreiptųsi į Baltarusijos ambasadą. Matysime, ką atsakys. Pirmą kartą kai kreipiausi, man nieko neatsakė. Tik iškamantinėjo ambasadoje, o kai aš pratylėjau kaip Marytė Melnikaitė, ir pasakiau, kad tik su Lukašenka kalbėsiu, jų susidomėjimas manimi atslūgo. Tiesa, vėliau atsiuntė į redakciją man viskio butelį, matyt, pamanę, kad mėgstu samanę.
Visa tai buvo per Baltarusijos opozicijos sukilimą, prie kurio ir mūsiškiai nagus prikišo. O aš tik norėjau Lukašenkos paklausti, kodėl jis po kiemą laksto su savo sūnumi ir su automatais, jei galėjo, kaip visas likęs pasaulis, pandemiją paskelbti ir visus opozicionierius į atskirus gardus suvaryti. Įdomu, kaip tada būtų sureagavęs „demokratinis" pasaulis? Negi būtų pripažinęs, kad COVID -19 veikia visur, išskyrus Baltarusiją?!
P.S. Berašant šį straipsnį, man paskambino iš „Respublikos" ir informavo, kad Baltarusijos ambasada raštą su „Respublikos" prašymu dėl interviu persiuntė į Prezidentūrą Minske. Dabar turime laukti, kol su mumis susieks iš Baltarusijos. O kadangi aš dar ne Lietuvoje, sėdžiu dabar ir sprendžiu rebusą: kaip man geriau skristi į Minską - per Vilnių ar bet kurią kitą Vakarų Europos sostinę? Galiu net išklausyti Tamstų patarimų: Kokios aviacinės kompanijos lėktuvą norėtumėte Tamstos, kad priešlėktuvinė gynyba numuštų? (Rašykite, siūlykite, spręsime, jei apsispręsime ir neapsigalvosime.)
