Nežinau kaip kitus, bet manęs visai nesužavėjo paskutinysis Nacionalinio susivienijimo pasirodymas. Kalbu ne tik apie rinkimus... Kada pagaliau Radžvilas su savo Sinica supras, kad neįmanoma suvienyti nacijos, reguliariai skaldant tautą. Nes tauta ir yra nacija. (Filosofinis autoriaus pastebėjimas.)
Po incidento prie KGB pastato man labiau gaila ne protestuotojų, kurių veidų atvaizdus policininkai vos ne į grindinį su čebatais „įamžino", bet mūsų tautos didžiavyrių, kuriems net po mirties Lietuvos patriotai neduoda ramybės. Kur tai matyta? O ypatingai - „Šaly, kur miega kapuos didvyriai!!!"
Dar neseniai Generolo Vėtros - Jono Noreikos veidą kažkoks Rusijos advokatas žydelis su kūju sudaužė, o dabar ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui, pulkininkui Kaziui Škirpai, nuo „Grindos", tiksliau - Benkunsko, samdinių rimtai kliuvo: ir atminimo lentą suskaldė, ir po mirties dar kartą galvą nusuko...
Jei taip ir toliau bus po mirties nuosekliai daužomi Tautos arba Nacijos (pagal Radžvilą) didvyriai pagal karinį laipsnį (generolas, pulkininkas, majoras... ir taip iki eilinio kapralo), bijau, kad į karą nė vieno savanorio nieks nebeprisišauks. Kas aukosis dėl Tėvynės, kurioje pasiaukojus nevalia ramiai numirti?
P.S. O savo buvusiam bendražygiui Radžvilui (ar Radžvilai, nebeprisimenu) tik tiek pasakysiu: kitą kartą, norėdamas ką nors įamžinti, būk atidesnis su tekstu atminimo lentoje, jei nenori, kad ją vėl nudaužtų. Ar tikrai Škirpa pirmasis savanoris? Negi nebepameni, kam "Savanorio pažymėjimas Nr.1" buvo išduotas?