3 nuotr.Neseniai „Respublikos" vadovybė susilaukė Ultimatumo, kuris nuskambėjo siaubingai: arba turime paklusti svetimai valiai arba liksime be savo laikraščių ir interneto kanalo! Išsisukti nei praktiškai, nei teoriškai nėra jokių šansų...
Bet kad geriau suprastumėte, kas atsitiko, trumpai papasakosiu visą priešistorę.
Kaip jau rašiau prieš gerą, o gal ir nelabai gerą savaitę, man buvo kilusi mintis - šturmuoti prisimelavusią ir prasivogusią ištvirkėlių valdžią iškart dviem frontais: iš pradžių užimti prezidento rūmus, o jau po to ir visas likusias parlamento vietas.
Pati idėja nėra labai nauja, nes jau kartą buvo panaudota praėjusiame amžiuje, kai 1917-aisiais metais Rusijoje bolševikai iš pradžių šturmavo Žiemos rūmus Peterburge, o jau paskui išvaikė iš Dūmos kvailus deputatus.
Tą kartą toks planas šimtu procentu pasiteisino, nes netrukus baigėsi karas, rusai nustojo pulti, vokiečiai besąlygiškai kapituliavo, sąjungininkai išsidalino svetimas teritorijas, o Lietuva vėl atgavo savo nepriklausomybę ir netgi tapo pusiau Žečpospolita, kai prie Lenkijos buvo prijungtas Vilniaus kraštas.
Tiesa, dar vėliau fašistinei Vokietijai be mūšio atidavėme ir Klaipėdos kraštą, kol galiausiai pasilikome sau tik „laikinąją sostinę" Kauną su likusiais LDK pakraščiais. Tada pasirodė Stalino ordos, kurios viską perdalino iš naujo taip, kad lietuviams nieko nebeliko. Beliko tik džiaugtis „atvežta saule", o per rinkimus - dar ir apelsinais su mandarinais iš Afrikos!
Kas toliau vyko, dar patys prisimename, o jaunesnioji karta gali pasiklausti savo senelių. (Žinoma, jeigu jų dar visam nepridavė į svetimus globos namus.)
Mano planas nuo bolševikų skyrėsi tik tuo, kad jie savo carą Nikolajų II iš pradžių uždarė namų arešte, o tik vėliau su visa šeima sušaudė. Gi man pasirodė teisingiau iš pradžių dėl valstybinio turto grobstymo (stambiu mastu) Austėją su Gabrieliaus uošviu Čijausku sušaudyti, prieš tai, žinoma, grąžinus mirties bausmę, o visus Landsbergius ir Žemkalnius pasiųsti atgal į Australiją, iš kur jie kadais pas mus ir atvyko.
Žodžiu, atgal pas aborigenus, kuriuos jiems būtų dar lengviau valdyti nei mus. Esu tikras, kad tada gyvenimas palengvėtų ne tik jiems, bet ir Lietuvai.
O gal ir ne. Kas žino?
Atidžiau įsižiūrėjus kaip tie aborigenai demonstruoja savo karo šokį prieš kiekvienas regbio varžybas, sunku juos palyginti su mūsiškiais „Klumpakojo" šokėjais. Todėl Landsbergiams su Žemkalniais gali ir ten iškilti sunkumų, pavyzdžiui, dėl galimų masinių neramumų. Bepigu Patriarchui, kuris jau seniai tapo Nemirtingas ir jam niekas nieko negali padaryti! O štai jo Anūką papuasai gali ant laužo sudeginti ir suvalgyti. Jeigu ir ten pradės vietinius gąsdinti su rusais. (Arba ir be jų.)
Kaip matot, planas paprastas ir visai nesudėtingas. Beliko susirasti tuos, kurie man padėtų jį įvykdyti.
Tada ir pasidalinau su Jumis, brangūs Respublikonai, savo mintimis, kad galbūt derėtų mums susiburti į Respublikonų armiją arba partiją, o mano valdomą žiniasklaidą paversti „partiniu organu", kuris savus vienytų, o svetimus daužytų.
Ta proga net susitikau su keliais potencialiais kandidatais į „Respublikos partijos" vadovus, kurie mielai sutiko ne tik jai, bet net ir man vadovauti, kas mane labai nustebino, nes neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma padaryti. (Nenorėdamas sukelti jiems nemalonumų, pavardžių neminėsiu.)
Ir tada, kai beveik viskas buvo aptarta ir suplanuota, aš susilaukiau labai griežto ultimatumo, kuris nuskambėjo maždaug taip: jeigu bandysiu įvykdyti savo planą, liksiu be savo žiniasklaidos ir būsiu izoliuotas nuo visuomenės!
Tad sėdžiu dabar liūdnas ir galvoju, priimti man tą ultimatumą ar ne? Nes jeigu aš nepaklusiu savo redaktoriams ir žurnalistams, kurie kategoriškai atsisakė būti kažkokio "partinio organo" darbuotojais ir nori žūtbūt išlikti nepriklausomais, pasilikčiau vienas su savo organu...
Aišku, galėčiau surizikuoti ir pabandyti pats vienas užpildyti savo rašiniais visus leidinius bei interneto platybes. Tikrai suspėčiau! Bet nesu tikras dėl Jūsų, mieli mano skaitytojai: ar jūs suspėsite po kiekvienu mano straipsniu savo komentarus rašyti?
Autoriaus trigrašis: Kas man gali paaiškinti už ką sėdi Paleckis? Už frazę, kad šaudėme savus? Betgi Maidane tai vyko, gal jis susipainiojo geografijoje ar buvo kieno suklaidintas. LT įkūrė rusų šnipų tinklą? Tai kur tie šnipai, jei be "Fermerio", "Dėdulės" ir Burokevičiūtės apie kitus nieko negirdėti?! Jei nėra jokių akivaizdžių įrodymų, belieka konstatuoti, kad Algirdas Paleckis yra politinis kalinys! O kad LT teismai gali ne tik klysti, bet ir į lankas nuklysti, įrodo Masiulio ir Kurlianskio teismas, kuriuos iš pradžių apskelbė nekaltais angeliukais, o po to ilgam izoliavo nuo visuomenės kaip baisiausius velnius. Juokingiausia man yra mūsų valdžia, kuri taip apsivogusi ir įsigąsdinusi, kad bijo bet kokio aštresnio žodžio, už kurį - iškart į teismą! Negi jinai tokia silpna, kad su pedofilo pagalba pasodino už grotų ilgiems metams net savo buvusį nomenklatūrininką Paleckį? Nori žmogus būti socialistu - lai sau būna šalia kapitalistų, ar gaila? Bus margesnė politikų puokštė prie valdiško bliūdo, šalia trijų paršiukų - Navicko, Džiugelio ir Zingerio.
Susiję straipsniai:
Vitas TOMKUS: PALECKIS BUVO TEISUS DĖL SAVIŠKIŲ!
Vitas TOMKUS: AŠ IRGI JAU APSISPRENDŽIAU!
Vitas TOMKUS: SENSACIJA, KURIOS NIEKS NEBESITIKĖJO
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSGALVIAI (3)
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI (2)
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI
Vitas TOMKUS: LABAI NORIU VISIEMS UŽ VISKĄ PADĖKOTI!
Vitas TOMKUS: KIEK KARTŲ MAN DAR REIKĖS ATSIPRAŠYTI?
ARTĖJA LEMTINGAS PASIRINKIMO METAS!
Vitas TOMKUS: JEI MIRTI - TIK SU MUZIKA! (2)
Vitas TOMKUS: AR LENGVA BŪTI LIETUVIU LIETUVOJE?
PO VELNIŲ! KUR VAKARIETIŠKOS VERTYBĖS?!
ŽLUGO DAR VIENAS KONSERVATORIŲ MITAS!
AR JAU METAS MUMS VISIEMS SUDĖTI ŠAUKŠTUS?
ŠIANDIEN LYGIAI 35 METAI, KAI LIETUVOJE UŽGIMĖ NAUJAS STABAS
KADA, KAIP IR KODĖL GIMĖ LANDSBERGIO KULTAS
Atgijo naujai senas V.L. šūkis: „Ginkluotis, ginkluotis ir dar kartą ginkluotis!"
