Norint, kad tavęs nedemaskuotų VSD, STT bei kt. apsišaukėliai „melagienų" medžiotojai, reikia paprasčiausiai nesimaskuoti ir veikti viešai. Tuomet nebėra ko bijoti. Todėl aš dažnai ką galvoju - tą ir rašau. Tad draugiškai patariu visiems: geriau paslaptimis su manimi niekada nesidalinti!
Štai kad ir vakar: pas mane namie (Vilniuje, ne Šveicarijoj) įvyko labai slaptas buvusių LT revoliucionierių susitikimas. Dalyvavo ir Jo Ekselencija Prezidentas! (Ne Rusijos, o Lietuvos.) Svarstėme: ką toliau reikia daryti su Lietuva ir joje išlikusiais lietuviais? Tais, kurie dar nenupirkti, nepapirkti ir kurių tikrai nebedaug belikę...
Pasipriešinimo variantų liko irgi labai mažai. Į mišką eiti partizanauti tikrai neapsimoka. Ne dėl to, kad beveik visi medžiai iškirsti, o dėl to, kad po didvyriškos mirties (Už Lietuvą Tėvynę mūsų!) nėra garantijų, kad svetimtautis žydelis Tomas su kuvalda tavo atminimo lentos nuo pastato nenudaužys arba koks nors Viniaus meras neatsiųs policijos, kad susirinkusius paminėti savo tautos didvyrių visuomenininkus išvaikytų.
Ar verta ginti tokią tautą, kuri net po mirties nesugeba savo didvyrių atminimo apginti nuo įvairių išgamų? Tada svarų žodį tarė Prezidentas. Pasiūlė steigti Trampo palaikymo grupes Lietuvoje, nes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse apsišaukėlis „elitas" bevelyja gyvuliuoti ir toliau pagal silpnavalio bei silpnapročio Baideno taisykles, nes, matyt, tai jiems yra artimiau prie dūšios.
Prezidentui pažadėjau, kad jei man teks teistis su JAV Deep State, būtinai apie tokias Trampo palaikymo grupes Masko štabui užsiminti. Juolab, įtariu, kad Europoje yra labai daug žmonių, kuriems palaikyti Trampą irgi būtų labai aktualu, nes juos Briuselio biurokratai vis dažniau painioja su imigrantais, sudarydami nepakenčiamas sąlygas svetur emigruoti, bet...
Bėda, kad tas Trumpas, kaip ir aš, yra neprognozuojamas, todėl jei susikukuos su Putinu ir istorija su Ribentropo-Molotovo šv. Aktu vėl pasikartos, apsijuoksime prieš visą svietą: liksime ir be Nepriklausomybės, ir be Demokratijos, ir be Žodžio laisvės bei kitų vakarietiškų vertybių. Tiesa, daugelį moralinių vertybių Putinas iš mūsų jau pavogė, nes net seilės teka stebint kaip Rusijoje yra puoselėjamos tradicinės šeimos ir pačios įvairiausios religijos, pradedant cerkvėmis su bažnyčiomis ir baigiant mečetėmis su sinagogomis.
Tačiau šis tas vertingo ir pas mus, dar ne visai supuvusiuose Vakaruose, išliko. Tebegalioja žodžio laisvė, nes visiems, kas tik nori, valdžia leidžia laisvai išsisakyti, kad po to turėtų ką paroms (kaip mokytoją Astrą) arba net ilgiems metams (kaip politinį kalinį Paleckį) pasodinti. Demokratijos apraiškų irgi dar apstu: Valdžia leidžia visiems, kas netingi, piktintis dėl mokamų baudų už nebūtus CŽV kalėjimus; galima viešai - net per LRT - išsiverkti dėl nacionalizuotų pensijų; bet kas gali išplūsti net pačius aukščiausius valdžios atstovus (Rusijos ar net Amerikos)... Žodžiu, gyventi dar galima.
P.S. Deja, išsiskyrėme su Jo Ekscelencija ir kitais „revoliucionieriais" taip nieko konkretaus ir nenutarę, nes kai užėjo kalba apie tai - kas visa tai darys, paaiškėjo, kad esame labai pavargę ir pasenę... (Beliko atsiprašyti Jo Ekscelencijos Prezidento Rolando Pakso už sugaištą laiką.)