2 nuotr.Jei kas pamanė, jog rašysiu apie Dievus, nelabai smarkiai apsiriko. Apie pusdievius! O tiksliau - sudievintus gyvūnus. („Gyvulius" turbūt per drastiškai nuskambėtų, nors kartais elgiasi baisiau už anuos.) Beje, dar niekada nebuvo taip lengva parinkti savo straipsniui pavadinimą kaip šitam! Nes puikiai tiktų: „Ne ten pasodinti kur reikia!", „Kaput demokratijai", „Pypiec žodžio laisvei"... Nors geriausiai tiktų: „Pakabinti už pautų valdžioje", tik nežinau, ar visi turi, nes pačiam tikrinti kažkaip nepadoru, o kreiptis pagalbos į Raskevičių ar Simonko, manau, būtų dar nepadoriau. Todėl ir pasirinkau neutraliausią pavadinimą, kad per daug nekristų žmonėms į akis.
Labiausiai nusivyliau laisve ir demokratija išgirtuose Vakaruose, kai Asandžą pasodino. Už tai, kad paviešino valdžios nusikaltimus per Wikileaks, įskaitant - diplomatų susirašinėjimus. Kaip visada diplomatai diplomatiškai išsisuko, o žurnalistas Temidės persekiojamas iki šiol. Nors man jo žygdarbis galutinai pravėrė akis, kai pamačiau ką savo diplomatiniais kanalais apie mane paskleidė po pasaulį Lietuvoje reziduojanti JAV ambasada. Nesakau, kad niekad nedariau klaidų, bet tąkart buvo peržengtos visos ribos: nes kai atsisakiau kyšiais paverstos reklamos iš „Pfizer" ir „Mercedes" atstovų Lietuvoje, kad neskelbčiau jų broko, slaptose JAV ambasados pažymose buvau pavaizduotas kaip reketuotojas...
Tiesa, vėliau (Norvegijos advokato Borės dėka) paskelbtą šmeižikišką dezinformaciją Oslo „Aftobladen" laikraštis paneigė ir manęs viešai atsiprašė, tačiau Lietuvos žurnalistų sąjungos nepamainomas pirmininkas net apylinkės teisme buvo nuteistas už šmeižtą, nors rangėsi kaip žaltys ir teisinosi, kad tai tėra jo nuomonė, o mano nuomone tai - tipiškas USAID produktas, kuris, atstovaudamas žurnalistų gildiją, tuo pat metu skaitė teisėjams paskaitas, mokydamas juos kaip... išsisukti nuo nepatogių klausimų, atsakinėjant žurnalistams. Deja, po JAV ambasados išplatintos slaptos pažymos mano reputacijai kaip Pasaulio leidėjų asociacijos nariui buvo suduotas stiprus smūgis. (Nesiguodžiu, tik perspėju visus, kad kartais efektyviau duot į snukį, nei aklai pasikliauti akla ir kurčia Temide.)
Antra vertus, galima suprasti ir Temidės tarnus, žinant kas nutiko Ukrainos vyriausiajam prokurorui, kuris iškėlė bylą Baideno narkomanui sūnui dėl korupcijos. Kuomet šis apgailėtinas JAV prezidentas su patosu ir kreiva šypsenėle pats išdidžiai pasigyrė TV žiūrovams apie tai, kaip jis davė Porošenkai ultimatumą per 24 valandas nuimti įžūlųjį Ukrainos prokurorą, antraip - paliks Ukrainą be milijonų, galutinai supratau, kad visoms Vakarų menamoms demokratijoms seniai atėjo galas! Korupcionieriai ne tik nebesislapsto, o atvirai didžiuojasi prieš pašiurpusį pasaulį, kas būna tiems, kurie kovoja su supuvusia sistema. Tiesa, vėliau prie tos korupcinės schemos Ukrainoje dar bandė grįžti Trampas, bet Baidenas dar kartą nustebino pasaulį: prieš kadencijos pabaigą išdalindamas indulgencijas ne tik savo šeimos nariams, bet ir draugams bei giminėms. Ką tokiais atvejais gali padaryti prokurorai?! (Tik nusišaut, jei nori likti principingi!)
Aišku šis amerikietiškos „demokratijos" pavyzdys ne pats blogiausias, lyginant su įvairiais lietuviškais variantais: „išskridusiu" pro viešbučio langą VSD pulkininku Pociūnu, kuris irgi kišo nosį ten, kur nereikia; susprogdintu rezonansinius nusikaltimus tyrusiu agentu Abromavičiumi; pagaliau - mano pavaduotojo ir bendražygio Lingio nušovimu, kuomet patys aukščiausi žmogžudystės užsakovai taip ir liko „neliečiami"... O šiais laikais kaip reikia elgtis su korumpuotais ir apsivogusiais valdininkais geriausiai įrodė Nausėda, kuris per pirmąją savo kadenciją neteisėtai skyrusiam savo motinai 5-is milijonus valdiškų lėšų ministrui sutiko įsteigti dar vieną etatą asmeniui, kuris prižiūrėtų, kad Kreivys vėl nesupainiotų valdiškų interesų su asmeniniais. (T.y. - vėl neapsivogtų.) Ar pasiteisino toks idiotiškas kažkieno Ekscelencijos drastiškas žingsnis, paaiškės kai bus išviešinti Igničio akcininkai.
Kažkodėl Žemaitaičiui prezidentas nepasiūlė susirasti padėjėjo, kuris būtų atsakingas už jo galingus „pagaliukus" ir kopėčias, nors teisybės dėlei reikėtų ne Remygos vardą, o uršulės rašyti iš mažosios raidės, jei nieks iki šiol nedrįsta jos teisti už finansines aferas su „Pfizer". Manau, ne aš vienas jau seniai pastebėjau, kad sistemai reikalingi tokie vietiniai pastumdėliai, kurie būtų ne tik lankstūs kaip išdresiruoti SEB klerkai, bet ir apsivogę ir apsimelavę, kad jei kuris kada išdrįstų nukrypti nuo pagrindinės linijos, būtų galima iš karto pasodinti ir jis net nepaklaustų - už ką? Todėl ir randasi valdžioje vis gausiau pusiau nuluptų, pusiau nuskustų politikų, kuriuos itin lengva valdyti. Jų tarpe nemažai pedofilų, kurie, matyt, pakeitė reabilituotus homoseksualus (pasivadinusius „gėjais"), kurie tarybiniais laikais, kai už tai jiems grėsdavo BK straipsnis su nelaisvės atėmimu, irgi dažnai būdavo užverbuoti KGB kaip ir dauguma kitų „pakabintų ant plauko" informatorių.
Tad ar bereikia stebėtis, kai po demaskuojančių spaudoje straipsnių apie nusikaltėlius arba iškrypėlius, jie papuola ne už grotų, o dažniau į atsakingas ir pinigingas pareigas, nes tokius yra ne tik lengviau išnaudoti, bet ir sunaudoti, kai reikia...
P.S. Išvada - ne kokia: kritikuodama ir demaskuodama niekšus, žiniasklaida tampa tarsi savotiška partinių „kadrų kalvė", padedanti tikslingai atsirinkti valdžiai patikimus kadrus ir visokio plauko kadriukus su kadriukėmis. (Nuo Landsbergių klano iki Navickienių...)
Autoriaus trigrašis: Galiu "pasigirti", kad po to, kai paskelbiau, jog mano jaunesnysis sūnus turi priklausomybę nuo alkoholio bei narkotikų, šis su kaupu man atsikeršijo... Savo Facebuke pasiguodė, kad kas jam beliko daryti, kada jo tėvas yra pederastas? Nekaltinu nelaimingo sūnaus, nes ir vėl kalta sistema, nes būtent ji suformulavo "saliamonišką" sprendimą, jog galima vadinti "pederastais" visus, išskyrus gėjus! Tai mano sūnelis tuo mielai ir pasinaudojo, o mane guodžia tik tai, kad jei dar neprarado humoro jausmo, gal jo sujauktoje galvoje dar liko ir šiek tiek proto.
