3 nuotr.„Ble, ble, ble... Blia-blia-blia!" Kaip matote, „ble" nebūtinai reiškia rusišką keiksmažodį. Tad kas gali paneigti, jog literatorius V.V.Landsbergis šitaip literatūriškai vaizdžiai perteikė savo veidaknygėje paprastą kolchoznikų tuščiažodžiavimą? Ko dabar visas kaimas pasiuto?
Viskam yra ribos! Kai net konservatorių išlaikomos medijos ima valytis į Landsbergių šeimą kojas, nebegaliu ilgiau pūsti su visais į vieną dūdą, nes mano misija šioje žemėje puolamus ir ujamus žmones nuolatos ginti. Pykit nepykit, bet Landsbergis irgi žmogus. Kai kada būna...
Kalbu apie senelį, kuris mane su savo „Žiguliukais" kažkada reguliariai į Panevėžį vežiojo. Mat ten balotiravomės abu į TSRS deputatus. Jis mažojoje apygardoje, aš - didžiojoje. Nepatikėsit, bet nei karto manęs nepaprašė net už benziną susimokėti. Reiškia - negobšus!
O kad valdžia vėliau sugadina žmones, tai ne valdžia kalta, o patys žmonės, kurie ją išrenka. Arba neišrenka ir leidžia išsirinkti patiems, kad paskui kitus galėtų kaltinti, jog vėl ne tuos išsirinko... O patys ir toliau viską stebi nuo „sofkučių", kad turėtų ką ir kaip komentuoti.
Anksčiau kaimiečiai viską stebėdavo pro gryčios langus: ypač domėjosi, kas su kuo iš šokių sugrįžta? Kad kitą dieną su kaimynais galėtų aptarti, kuri jau kurva, o kuri dar ne? Todėl jaunimas stengėsi grįžti namo pakrūmėm. Kad „kolchoznikai" jų negražiai neišvadintų.
Laikai pasikeitė, bet kaimietiški įpročiai ne. Langus pakeitė televizoriai, o vietoj „pakrūmių" prakutęs jaunimėlis linkęs slėptis nuo pavyduolių užsieniuose ar net atokiose salose. Bet akylūs „akylai" juos ir ten suranda. Belieka priminti, kad „akylus" sistema pati susikūrė.
Ne savo priežiūrai, bet prieš antisisteminius. Matyt, dar nežinojo kaip sisteminė žiniasklaida veikia. O ji visada už tuos, kurie valdo pinigus. Va, ir nebesuvaldo jos konservatoriai, kurių reitingai nukrito. O kaip pasitikėti tokiais valdančiaisiais, kurie po rinkimų lėšų nebevaldys?
Nieko nėra baisiau už nepatikimą valdžią, todėl kaimiečiai ir ėmė baisėtis konservatoriais. Skaudžiausia, kad už politikų nuodėmes kenčia vaikai ir anūkai. Bet juk gimdos nepasirinksi! Nors jau gyvenam tokiais įdomiais laikais, kad gali vaikus pas bet ką pro bet kur ištraukti!
Lengviausia kaltinti kitus, o ne save. Pykstam, kad, pripuolę prie lovio tokie patys kaimiečiai, kaip ir mes, savo atžalomis pasirūpino. O ką mes patys tuo metu veikėme? Viską per televizorius, kaip anksčiau pro virtuvės langus, smalsiai stebėjome. Tai ko dabar stebimės?
Manote, po naujų rinkimų kitaip bus? Politikai vieningai savo vaikų ir anūkų atsisakys? Gal kada taip ir bus, jei vaikus iš naujo bus galima pasigaminti kolbose. Bet kol kas tenka tenkintis tokiais, kokie gimsta. Net jeigu jie išsigimsta ir į narkotikus ar alkoholį įninka.
Tad gal nebeieškokime atpirkimo ožių tik tarp konservatorių. Galbūt, sakau, dažniau į veidrodį pasižiūrėkime ir patys savęs paklauskime: „O kur tu buvai, pilieti, kaimieti, kolchoznike, kai Lietuvos patriotus po teismus tampė, kol negyvai neužtampė? Negi visą gyvenimą taip ir prastovėsim, prispaudę nosis prie virtuvės lango, televizoriaus ar kompiuterio ekranų? Ar Lietuvoje dar per mažai kumpanosių?"
