1 nuotr.„Susireikšminęs savimyla, visagalis vadukas, savamokslis profanas, šlykštus tipas, neišprusęs chamas, nebenaudingas idiotas, nukvakęs senis, šovinistas" ir t.t. ir pan. (Trumpiau kalbant - „Ryžas padla"!)
Čia aš ne apie Trampą... Apie save! Sugalvojau bent kartą išdurti savo neprietelius trolius ir pasielgti atvirkščiai: iš pradžių ant galvos mėšlo kibirą užsipilti, o tik po to rašyti ką noriu, kad nebereikėtų vargti nešvankiems komentatoriams, po to kai neįtinku jiems su savo rašliavom.
Jei pačiam save reikėtų sąžiningai apibūdinti, pirmiausiai pasigirčiau, kad esu grynaveislis lietuvis, nors pagal pažiūras retsykiais būnu panašus į „rusjankį". (Maždaug analogas - „afroamerikiečiui".) O kas belieka daryti, kai mūsų valdžia vis labiau tampa panaši į nendrę, blaškoma įv. vėjų. Tai ji apsiskelbia „Marijos žemele", tai - „Ištvirkėlių rojumi": turbūt ne vienas aš pasimetu, nežinodamas klauptis ir melstis ar mautis kelnes ir gult į lovą? Tokiais atvejais, deja, belieka dairytis vertybių tik pas rusus arba amerikiečius.
Žinau, kad kai kada nusirašau. Ne nuo kitų - į pievas. Kaip bus šį kartą - tuoj pamatysim. Nes nutariau pabandyti aprašyti naujausių laikų istoriją taip, kaip ją mačiau ir supratau. Neapeliuoju į Tiesą ir Šviesą, kas pastaruoju metu tik dainose mus belydi, nes labiau esu įpratęs klaidžioti tamsiais pakampiais su slapta viltimi kada nors tamsumas pašalinti... (Na va, nespėjau pasigirti, kad nuo kitų nenusirašau ir še tau, kad nori - beveik pagal Kudirką.)
Bet prieš tai dar noriu pasiteisinti dėl pastaruoju metu savo nuolatinių išpuolių prieš jūsų man išrinktą Prezidentą... Aš ne piktybiškai jį kritikuoju! Jis man tikrai nieko blogo nepadarė, nes negalėjo padaryti, kadangi per savo pirmąją kadenciją beveik nieko ir nedarė. (Labiausiai visiems įsiminė tik vaikučių laistymas per lietų.) Todėl dabar labai noriu jį užvesti, kad jis pagaliau užsivestų ir galų gale pradėtų rūpintis pirmiausia savo piliečiais, o ne svetimais. Juoba, kad nebe švedų bankui dirba. (Tikiuosi.)
Pamenat, kaip bandydavom užvesti savo seną „Moskvyčių" - suki suki su metaliniu strypu, o motoras nė krust... Tad norom nenorom tekdavo tempti buksyru. Prezidentą tempti su šniūru ant kaklo, manau, dar ankstoka. Juolab kad Lukiškių aikštės paskirtis dar nelabai aiški. Be to, gal dar pats pasitaisys. Gaila, kad jo nesugebėjo priversti tapti tikru vyru net visagaliai konservatoriai. Rezultatas priešingas: žmogus visai užsisklendė savyje. Matyt, per ilgai išbuvo pas švedus banko klerku, kurį siųsdavo kaip ekspertą žmonėms makaronus per visas televizijas kabinti. Patirtos traumos visada palieka nuosėdų...
Užtat antroje kadencijoje jis visas sužydėjo! (Kalbu ne tik apie žydų gynybą.) Tokiais atvejais rusai naudoja patarlę: „Iz griazi - v kniazi!" ("Iš purvo - į kunigaikščius!") O kad purvo yra daug bankuose tai faktas. Ir net ne vienas faktas, o daug kartų buvo nustatyta, kaip jie plovė purvinus rusų ir žydų pinigus. Bet kažkodėl iki šiol įtartiniausi bankininkams atrodome mes, lietuviai, nes tikrina ir tikrina vos ne kiekvieną padėtą ar išleistą eurą. Kartais net kyla įtarimas, jog buvęs klerkas iki šiol palaiko tamprų ryšį su savo darbdaviais švedais ir reguliariai juos informuoja, kada ir kaip bus nugręžti LT piliečiai iki paskutinio cento, todėl bankininkai ir kamantinėja mus po to iš kur dar gavom pinigų?
Kadangi aš už jį nebalsavau, o pasirinkau nesisteminį, patys dabar su juo ir rokuokitės. Bet įspėkite prie progos, kad gėda žiūrėti kaip jis, atstovaudamas visą Lietuvą, keliaklupsčiauja prieš Europos biurokratus, stengdamasis bet kokia kaina jiems įtikti. Juolab, kad tą kainą, nesvarbu kam - ukrainiečiams, žydams ar NATO gynybai, sumoka ne jis, o mes iš savo kišenių. Negi jis nesuvokia, kad palaižūnų niekas nemėgsta? O kai tie prisitaikėliai, įsitrynę tarp galingesnių, ima grėsmingai viauksėti ant savo kaimynų, nors stačiai iš gėdos žemėn prasmek: nebežinai žmogus juoktis ar raudoti? (Kol kas belieka tik raudonuoti.)
Norint suprasti kas vyksta pasaulyje, pabandykime atsakyti į klausimą, kaip kuriama Europos Sąjunga: savanoriškumo principu ar per prievartą? Manyčiau įvairiai: durneliams liepdavo pasitempt kelnes ir susitvarkyt pagal ES biurokratinius nurodymus, o nepaklusniems patys numaudavo kelnes ir iškaršdavo kailį, kad nesispyriotų... Visai kaip vaikų darželyje tarybiniais laikais!
Man ta ES panaši į įsivaizdinusią panelę, kuri žiūri į visus iš aukšto ir vaikšto užrietusi nosį. Jaunystėje aš tokias greit perprasdavau: kol kompanijose visi bernai su stačiais apie ją šokinėdavo, absoliučiai nekreipdavau į ją dėmesio ir visaip ignoruodavau. Tada neiškentusi pati prilipdavo prie manęs ir įkyriai kamantinėdavo: „Negi aš tau nė kiek nepatinku? Argi esu negraži?" Norom nenorom tekdavo jai po to ilgai aiškinti apie vidinį žmogaus pasaulį. Kartais net iki paryčių...
Tas pats nutiko ir mums, Baltijos sesėms, kai užsimanėme sąjungos su Europos gražuole. Vardan jos buvome pasiruošę iš kailio išsinert, kaip tie bernai su stačiais, todėl mielai tenkinome jos visus norus ir įgeidžius: uždarėme Ignalinos atominę elektrinę, supjaustėme žvejybinius laivus, atsisakę žuvų kvotų, bažnyčios tarnus iškeitėme į vaivorykštes... Ar beverta vardinti ir vėl nervuotis? Žodžiu, elgėmės kaip klusnios avelės prieš piemenis. Nes labai bijojome, kad būsime atstumti ir nepriimti po senosios sąjungos į naują ir modernią. Nors vėliau į ES ištįsos tautos buvo varomos jėga. Jei kuri šalis nesutikdavo, ten finansuodavo revoliucijas. Lyderius papirkdavo arba pašalindavo jėga. Nes imperijos, kaip jos besivadintų, privalo plėstis, norėdamos žemėlapyje išlikti.
Tiesa, per tą laiką ES labai pasikeitė, nes stojant mums euras buvo daug stipresnis, o Europos Sąjungos ekonomika rimtai konkuravo ne tik su Kinija, bet ir su Amerika. Bet vėliau, ypač, kai įvyko BREXIT ir gražiai nusiplovė iš ES Didžioji Britanija, situacija ėmė smarkiai keistis: pritaikius sankcijas buvo atsisakyta pigių Rusijos žaliavų, o naikindama bambagyslę su rusais, vis labiau ir labiau ES tapo priklausoma nuo Amerikos...
O kai net stambiausios įmonės iš pagrindinės mūsų donorės Vokietijos persikėlė už Atlanto, ką nors pakeisti jau buvo vėlu: sąmoningai buvo išprovokuotas konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris ilgainiui peraugo į brolžudišką slavų karą, dėl kurio labiausiai nukentėjo Ukraina ir, deja, Europos Sąjunga. Prie ko čia ES? Prie tų pačių JAV vasalų ir klapčiukų, kuomet CŽV slapta klausėsi net Vokietijos kanclerės Merkel telefoninių pokalbių, o kai tai paaiškėjo, neišdrįso net pareikšti Notos savo sąjungininkei... Idealūs partneriai! Be kita ko, labai tinka kaip „šviežiena" frontui. Ko gero, vienintelis klausimas, kurį išdrįs užduoti: „Kas nupirks man grabą - tie, kas pasiuntė, ar pačiam nusipirkus į karą važiuoti?"
O Lietuva vis labiau lenda į skolas. Kariauja ne savo karus, nes kai kam tai labai apsimoka: ne tik užsidirbti kruvinus pinigus, bet ir nešvariai gautų lėšų galus sukišti į vandenį. Susikompromitavę mūsų politikai užsitikrino sau „šiltas vieteles" iki pat pensijos: pradedant parsidavėliu Auštrevičiumi ir baigiant morališkai degradavusiu LT bankininku Vasiliausku, kuris su konservatoriais sunaikino lietuviškus bankus. Tuo pačiu mus atiduodamas skandinaviškų bankų vergijon, kurie, prasidėjus bet kokiam kariniam konfliktui ar, neduokdie, karui, su visais mūsų pinigais pradings anapus Baltijos. (Ar ne dėl to SEB ir persikelia į Taliną, mums palikdamas tik filialus, kad trumpesnis kelias iki Skandinavijos būtų?)
Lietuvoje žiniasklaida jau monopolizuota užsieniečių, todėl per daug pykti ant ten dirbančių žurnalistų negalima, nes kieno vežime sėdi - to ir giesmes giedi! Vienintelė LNK su savo satelitais dar lietuviams priklauso, kurie, deja, yra labai pažeidžiami ir net spectarnybų pakabinti už nuodėmes. (Kai kas net už grotų patupdytas.) Teoriškai be „Respublikos" mums dar liko LRT, bet kartu su nepamainoma Monika, kuri visą savo sąmoningą gyvenimą ištikimai tarnavo užsienio kompanijose, kurių šeimininkų moralę aš labai gerai asmeniškai pažįstu, todėl jos pažiūromis per daug ir nesistebiu.
P.S. O ar lietuviai sulauks, kol prie Nemuno kitas išaus jau rytas, negaliu atsakyti, kol Statistikos departamentas visų lietuvių tiksliai nesuskaičiuos, nepainiodamas mūsų su mišrūnais, kurie labiau su imigrantais sugyvena. (Mūsų tikslas - išgyventi Lietuvoje bet kokiomis sąlygomis.)
