3 nuotr.Jeigu nė karto gyvenime neapsivogėt arba vogėte, bet buvote sučiuptas už rankos, šis tekstas - ne Tamstoms, todėl geriau nesivarginkite jį skaitydami. Verčiau pasižiūrėkite LRT „Panoramą", kad bent išmoktumėte gražiai meluoti, nes kuo toliau - tuo labiau mes be to tarpusavy nebesusišnekame.
O likusiems skaitytojams iškart prisiduosiu, kad vogti pradėjau labai anksti. Dar besimokydamas pradinėse klasėse Klaipėdoje. O gyvenome mes šalia Mažvydo alėjos, kurioje buvo gastronomas „Ramūnė", į kurią mama nuolat tarą priduoti ir maisto nupirkti mane siųsdavo. Nes kiti nesutikdavo.
Tais laikais eidavome į parduotuves su „sietka" (permatomu tinkleliu), kurią tuščią laisvai galėjai kišenėn įsidėti, o kai į ją maisto produktų prisigrūsdavai kartais išsipūsdavo labiau nei lagaminas. Tai va: aš į ją dažniausiai pakraudavau du batonus, sūrio gabalą, butelį pieno ir pakelį sviesto.
Pardavėja prekių net neišimdavo, kad greičiau būtų, pasukalioji prieš ją sietką ir ji viską suskaičiuoja. Kartą pasukaliojau, išėjau lauk, perskaičiavau grąžą ir matau, kad 35-iom kapeikom per daug. Tikras lobis tais laikais: keturios porcijos ledų, keliasdešimt šūvių Tire, neskaičiuojant priedo - stiklinės tomatų sulčių. Greit sumečiau, kad sviestas įsispraudė tarp batonų, todėl pardavėja jo nepamatė.
Nežinau, kas ten man galvoj susisuko, nors nebuvau nei ledų persivalgęs, nei tomatų prigėręs, bet labai užsinorėjau pasirodyti prieš kitus, kad aš ne toks blogas, kaip daug kas galvoja. Nes dažniausiai mane tik peikdavo ir bardavo, panašiai kaip dabar, o pedagogė mama net į antrą pamainą mokyklon atsivesdavo ir, pasistačius prieš svetimą klasę, rodydavo mano prikeverzotus su klaidom sąsiuvinius, taip demonstruodama mokiniams: kaip nereikia mokytis...
Tai va: sugrįžau prie kasos, eilė ilgiausia, o aš be eilės šaukiu pardavėjai: „Kaip čia paskaičiavot, kad net ant 35-ių kapeikų apsiskaičiavote?" Kas tada pasidarė... Pardavėja išraudo ir net rankom suplojo, eilėje stovintys iš pradžių nuščiuvo, o po to pasigirdo šūksniai: "Aj, kakoj giaras berniukas!", „Nu, tu maladiec!", „O čia tai tikras pionierius!" Man tik beliko patikslinti, kad dar tebesu spaliukas, nes į pionierius manęs su visais nepriėmė dėl blogo elgesio. (Tas pats vėliau buvo ir su komjaunimu.)
Ir žinote man taip patiko geri ir niekad negirdėti žodžiai, kad po to tą pačią operaciją „su sviestu" dar ne vieną kartą prasukau, sąmoningai apsivogdamas t.y. paslėpdamas sviestą tarp batonų, ir kaskart susilaukdavau publikos susižavėjimo. Tik kai pardavėja manęs ėmė klausinėti, ar sviesto ir vėl nepaslėpiau - Liepė net kišenes išversti! - susigėdau ir daugiau taip negražiai nebedariau.
Tai va: Kodėl aš visa tai dabar prisiminiau? Vis pagalvoju apie Kreivį, Masiulį (Roką) ar net Austėją. Keikia juos kas tik netingi, kaltina būtais nebūtais dalykais, nes visi žino, kas, kada ir kiek prisivogė iš Tautos tiek, kad net pinigai Lietuvoje nebetelpa ir tenka juos ofšoruose laikyti. O kodėl jiems nepasekus mano pavyzdžiu ir nesusigrąžinus savo gerą vardą? Įsivaizduoju kokios kiltų ovacijos ir liaupsės, jei Austėja staiga viešai susimokėtų už sklypą, Masiulis už permokėtas INDEPENDENCE dujas, o Kreivys - vartotojams už IGNIČIUIO įsiskolinimą?
P.S. Garantuoju, kad po to jiems gyvenimas vėl prašviesėtų, nebebūtų gėda nei žmonėse pasirodyti, nei toliau ramia sąžine vogti, nes niekas nebesipiktintų ir naiviai tikėtųsi, kad vėl kada nors sugrąžins.
