1 nuotr.Nesuprantu, kodėl visi taip baidosi karo... Nejaugi nieks nepastebėjo, kad apie taiką kalbėti yra daug pavojingiau, nei apie karą?! Jei tik bent puse lūpų apie taiką išsižiosi, kaip mat būsi apšauktas „putinistu" arba „trampistu". Dėl Trampo - gal ir taip, bet koks iš Putino „taikdarys" - kas man atsakys?
Asmeniškai aš jau nebeįsivaizduoju koks būtų gyvenimas be karo, kuris vis suka ir suka aplink mus ratus, bet vis pro šalį. Bet gal ir gerai. Grįžti paryčiais į namus, žmona - kur buvai, o tu jai atsakai: „Karui ruošiausi." Lai tik pabando piktintis, VSD tik ir laukia žinių apie tokius arba tokias, kurios karui ruoštis nesiruošia.
O ir dirbti karo sąlygomis labai patogu. Dingstu pusdieniui iš darbo asmeniniais reikalais, o sekretorei, kuri priversta už mane pasirašinėti dokumentus dėl ko po to ją, o ne mane gali pasodinti, visada galiu pasiteisinti, kad rausiau bunkerį po namu. Be to, labai lengvai savo darbuotojams sumažinau perpus atlyginimus.
Kai vienas kitas bandė dėl to purkštaut, atrėžiau: „Norit per karą badu padvėsti? Kaupiu jums maisto atliekas!" Niekas nebesipiktino, tik vienas sargas pasidomėjo, kodėl atliekas, o ne atsargas? Paaiškinau, kad nepakanka lėšų, nes patys kalti, kad jų tokie maži atlyginimai. Pažadėjau tai padaryti per Šv. Kalėdas. (Vietoj premijų.)
Klausiat - iš kur toks gudrus? Iš valdžios išmokau. Juk akivaizdu, kad su jos dabartine politika, vargdieniai greit vietoj Maltos sriubos galės čiulpti patronus; vietoj naujų darželių vaikai galės žaisti slėptuvėse - tik su „Noriu kaku!" bus problema, nes WC tik vienas; pensininkai raus apkasus - tuo pačiu užsiraus, jei reikės, kad artimiesiems būtų mažiau vargo...
P.S. Kaip matot, nėra to blogo - kas neišeitų į gerą! Svarbu nepasiduoti panikai, nes po to gali būti sunku ramiai pasiduoti. (Kai išmuš lemiama valanda!)
